Didžiausi technologiniai pasiekimai automobilių srityje pastaraisiais metais buvo nukreipti į aplinkos tausojimą ir saugumo didinimą. Automatinė avarinė stabdymo sistema (AEB) – viena svarbiausių eismo saugumo naujovių, suteikianti automobiliui galimybę pats sulėtinti greitį susidūrimo grėsmės atveju.
AEB yra tokia svarbi potenciali gyvybių gelbėtoja, kad nuo 2022 m. gegužės ji tapo privaloma visuose naujuose Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės automobiliuose.
Kas yra AEB?
Tai saugumo sistema, įdiegta automobilyje, kuri stebi eismo ir kelių sąlygas priekyje, ieškodama ženklų, kad gali įvykti susidūrimas.
AEB įspėja vairuotoją apie gresiantį pavojų, o jei vairuotojas nesureaguoja laiku, sistema automatiškai aktyvuoja stabdžius. Tai pašalina „mąstymo laiką“, kurio reikia vairuotojui reaguoti, todėl automobilis sustoja greičiau.
Tinkamai veikdama, AEB gali sumažinti susidūrimo greitį iki gyvybiškai saugaus lygio arba visiškai jo išvengti.
Kaip veikia AEB?
AEB technologijos veikimas priklauso nuo automobilio markės ir modelio – kai kurios sistemos yra labiau pažengusios nei kitos, tačiau jos visos remiasi tais pačiais principais.
Sistemos naudoja Lidar (šviesos aptikimą), radarą arba kameras, o dažnai ir jų derinį, siekdamos užkirsti kelią galimiems incidentams.
Surinkta informacija – kartu su duomenimis apie automobilio greitį ir trajektoriją – leidžia AEB nuspręsti, ar susidaro pavojinga situacija.
Kai aptinkama kritinė situacija, dauguma sistemų pirmiausia įspėja vairuotoją. Jei vairuotojas nereaguoja, sistema automatiškai aktyvuoja stabdžius.
Koks staigus stabdymas?
AEB sistema nustato reikalingą stabdymo jėgą – nuo švelnaus sulėtėjimo iki pilno stabdymo. Tikslas – sumažinti greitį susidūrimo metu.
Skirtingos sistemos veikia skirtingais greičiais ir gali atpažinti skirtingus pavojus. Pvz., kai kurios efektyviausios miesto greičiu, o kitos – ir kaimo keliuose ar kelių juostų magistralėse.
Technologija nuolat tobulėja, siekiant, kad ateityje AEB galėtų visiškai išvengti susidūrimų.
Ar AEB gali sustabdyti susidūrimus su pėsčiaisiais?
Naujesni automobiliai dažniausiai turi pažangiausias AEB sistemas. Ankstesnės veikė tik mažesniu greičiu, tačiau dabar beveik visi nauji automobiliai turi sistemas, veikiančias iki (ir virš) nacionalinio greičio apribojimo.
Tyrimai rodo, kad naujausios AEB sistemos yra gerokai efektyvesnės sustabdant automobilį nei 2010-ųjų pabaigos sistemos.
Dauguma naujų automobilių dabar naudoja kameras, kad atpažintų ir išvengtų susidūrimų su pėsčiaisiais, dviračiais ar kitais automobiliais. Jos taip pat veikia naktį, ko senesnės sistemos negalėjo.
Perkant naują automobilį, patikrinkite įrangos brošiūrą – turėtų būti nurodyta, pvz., „Autonomous Emergency Braking su pėsčiųjų ir dviratininkų aptikimu“. Tik tokie automobiliai gali gauti aukštesnius Euro NCAP saugumo įvertinimus (4–5 žvaigždučių).
Kodėl AEB yra toks svarbus?
AEB ne tik gali sumažinti susidūrimo greitį, bet ir išvengti avarijos iš viso.
2015 m. Euro NCAP ir Australijos NCAP tyrimas parodė, kad AEB sumažino realių susidūrimų iš nugaros skaičių 38%.
Adelaidės universiteto tyrimas 104 susidūrimų atveju nustatė, kad AEB galėjo sumažinti mirtinų susidūrimų skaičių 20–25% ir sužalojimų tikimybę 25–30%.
Kol saugos diržai ir oro pagalvės apsaugo keleivius susidūrimo metu, AEB tikslas – sumažinti susidūrimo tikimybę.
Tyrimų centras Thatcham teigė, kad AEB yra „tikriausiai svarbiausias automobilių saugumo pasiekimas nuo saugos diržo įvedimo ir gali išgelbėti iki 1 100 gyvybių bei 122 860 sužeidimų Jungtinėje Karalystėje per ateinančius 10 metų“.
Kurie automobiliai turi AEB?
Dar prieš dešimtmetį dauguma naujų automobilių AEB neturėjo. Sistema pirmą kartą buvo pristatyta 1996 m. Detroito automobilių parodoje, tačiau masiniuose automobiliuose ji atsirado beveik po 20 metų.
Volvo pirmasis privalomai įdiegė AEB visuose savo naujuose automobiliuose 2014 m., Jaguar Land Rover – 2016 m. 2019 m. Euro NCAP pradėjo vertinti automobilį neigiamai, jei sistema nebuvo įdiegta.
Nuo 2022 m. gegužės visi nauji automobiliai ES ir JK privalo turėti AEB.
Kitokie pavadinimai
Skirtingi gamintojai naudoja skirtingus AEB pavadinimus:
- Audi: Adaptive Cruise Control su Pre Sense Front / Pre-Sense City
- BMW: Driving Assistant / Driving Assistant Plus / Active Guard
- Citroen: Active City Brake
- Fiat: City Brake Control / Brake Control
- Ford: Active City Stop / Pre Collision Assist
- Honda: Collision Mitigation Braking System / City Brake Active System
- Hyundai: Autonomous Emergency Braking
- Jaguar / Land Rover: Autonomous Emergency Braking
- Lexus: Pre Crash System / Adaptive Cruise Control su Pre Crash Safety
- Mercedes: Collision Prevention Assist 3.0 / Distronic Plus
- Tesla: Automatic Emergency Braking
- Volkswagen: Front Assist su City Emergency Braking
(Pilnas gamintojų sąrašas panašiai kaip originaliame tekste.)
Kitos naujovės automobilių saugume
Nors visiškai autonominių automobilių dar neturime, daug pažangių savybių gerina saugumą ir komfortą:
- Tesla Autopilot – naudoja kameras, kad automatiškai palaikytų greitį ir kryptį juostoje; gali keisti juostas magistralėje.
- Ford BlueCruise (JK, 2023) – leidžia vairuoti be rankų tam tikrose magistralės atkarpose (Level 2 autonomija).
- Mercedes-Benz Drive Pilot ir BMW Personal Pilot – Level 3 autonomija ribotomis sąlygomis (geo-fenced) – JK kol kas nelegalu.
Kitos dažnai pasitaikančios saugos funkcijos:
- Lane Keep Assist – padeda išlikti juostoje.
- Driver Monitoring – stebi vairuotojo dėmesį.
- Intelligent Speed Adaptation – automatiškai keičia greitį pagal ribojimus.
- Blind Spot Monitoring, Cross-Traffic Alert, Safe Exit Assist – perspėja apie transportą ar dviratininkus šonuose ir priekyje.