Padangos, kaip judriausia ir labiausiai pažeidžiama automobilio dalis, nuolat patiria didžiules apkrovas ir dilimą, kontaktuojant su kelio danga. Paslėptų ar akivaizdžių defektų ir pažeidimų skaičius yra beveik neapskaičiuojamas. Dauguma jų atsiranda dėl netinkamo gumos naudojimo, gamybos technologijos klaidų arba problemų su gretimomis dalimis. Pastaruoju atveju vien tik padangų keitimas tikrai neišspręs problemos. Sudarėme nedidelį „populiariausių“ automobilių padangų problemų sąrašą ir pateikėme būdus jas pašalinti.
Dažniausiai pasitaikantys padangų eksploatacijos defektai
Protektoriaus deformacija
Padangos paviršius deformuojasi skirtingais vietos laipsniais. Kartais defektas išsiplečia ir į metalines padangos dalis. Tai gali atsirasti dėl vidinio sluoksnio delaminacijos, kurią sukelia dažnos perkrovos ir smūginės apkrovos arba plieno komponentų korozija. Drėgmė patenka per mikroįtrūkimus, sukeldama šį defektą. Tai labai rimtas pažeidimas, kuris neleidžia naudoti padangos toliau ar bandyti ją „pataisyti“ padangų dirbtuvėse, nes paveiktos yra vidinės konstrukcijos dalys. Vienintelis sprendimas – įsigyti naują padangą ir pažeistą perduoti utilizacijai. Prevencijos metodai – reguliariai tikrinti slėgį, vengti perkrovų ir nuolat apžiūrėti padangas.
Gumbas (išvarža)
Apvalus gumbelis gali susiformuoti ant šoninės sienelės arba darbo paviršiaus. Dažniausiai tai atsiranda dėl vidinės padangos struktūros pažeidimo – sintetinių siūlų plyšimo, kurį sukelia perkaitimas esant žemam slėgiui arba smūginės apkrovos (pavyzdžiui, susidūrimas su bordiūru, avarija, greitas važiavimas per duobes). Problema pablogėja, jei padanga per daug pripūsta, nes kai kurie vairuotojai mano, kad taip pagerėja valdymas ir sumažėja degalų sąnaudos. Tai iš dalies tiesa, bet tokio „taupymo“ kaina – padidėjęs padangos dilimas, todėl remontas ar defektų šalinimas kainuos daug brangiau. Jei gumbas ant šoninės sienelės praktiškai nematomas (iki 20 mm), defektą galima pašalinti padangų centre specialiu pleistru, uždedamu iš protektoriaus nugarinės pusės. Taip pat gali prireikti diskų tiesinimo. Jei gumbas didesnis nei 15–20 mm, padangą reikia nedelsiant pakeisti, nes su kiekvienu važiavimu defektas tik didės.
Įtrūkimas šoninėje dalyje
Padangos šoninė dalis gali turėti tankią įtrūkimų tinklą įvairaus dydžio. Tai dažniausiai pasitaiko senose padangose arba netinkamai laikytose. Aukšta temperatūra, drėgmė, tiesioginiai saulės spinduliai, dilimas, netinkamas padangų padėjimas (pavyzdžiui, padėjimas vienos ant kitos) lemia šoninių sienelių ir darbo paviršiaus pažeidimus. Tokių padangų spalva gali būti pilka ar žalsva. Jei įtrūkimas eina per ratlankį, tai rodo slėgio trūkumą. Senų padangų remontas dažnai nėra ekonomiškas – dažnai pigiau nusipirkti naują. Jei įtrūkimai nėra gilūs, padangą dar galima naudoti kelis sezonus, tačiau netrukus geriau ją pakeisti.
Nelygus dilimas
Darbinis paviršius dilsta nevienodai, todėl padanga gali greitai sugadinti net jei didžioji jos dalis nėra pažeista. Nelygus dilimas skirstomas į keturis tipus:
- Vienos pusės dilimas – guma slysta kraštuose, centras lieka nepažeistas. Dažniausia priežastis – netinkamas rato vertikalaus kampo (kamberio) nustatymas arba pakabos problemos. Sprendimas – padangų centre sureguliuoti ratų geometriją.
- Centrinis dilimas – guma labiausiai nusidėvi centro zonoje dėl per didelio padangos pripūtimo. Paprastai pasitaiko šaltesniu oru arba staigiai keičiant temperatūrą. Sprendimas – reguliuoti slėgį visuose ratuose.
- Šoninis dilimas – guma nusidėvi pečių zonose dėl žemo slėgio, perkrovų ar smūginių apkrovų. Sprendimas – padidinti slėgį ir išlaikyti jį visose padangose.
- Banginis dilimas – dėmėmis ar bangomis pasiskirstęs dilimas. Dažnai susijęs su galinių ratų padangomis dėl netinkamos geometrijos arba pakabos problemų. Reikia profesionalios rato geometrijos korekcijos padangų centre.
Jei dilimas nėra labai gilus ir griovelių gylis daugiau nei 4 mm, padangą dar galima naudoti, pašalinus nelygaus dilimo priežastis.
Protektoriaus įdubimai
Ant paviršiaus matyti daugybė įdubimų ir kalvelių. Dažniausiai tai atsiranda dėl pakabos problemų, kurios negali tinkamai amortizuoti smūgių, todėl apkrova patenka tiesiai ant ratų. Tik servisas gali nustatyti tikrąją priežastį ir atlikti taisymą.
Įpjovimai ir pradūrimai
Guma plyšta darbo zonoje arba ant šoninės sienelės. Dažniausiai priežastis – susidūrimas su aštriais daiktais ar kliūtimis. Jei įpjovimas gilus, padangą reikia pakeisti nauja.
Protektoriaus sluoksnių atskyrimas
Dalys padangos atsiskiria dėl vidinės struktūros pažeidimų, dažnai dėl perkrovų ar žemo slėgio. Tokiu atveju padangos taisymas nepadės, reikia naujos padangos.
Vietinis nusidėvėjimas
Dėl staigaus stabdymo ar slidinėjimo padanga gali nusidėvėti konkrečioje vietoje. Tai dažniausiai pasitaiko automobiliams be ABS. Gali atsirasti ir dėl prastai veikiančios stabdžių sistemos.
Įstrižas įdubimas
Įdubimas pasireiškia darbo zonoje įstrižai, dažnai galinių ratų padangose prie priekinio varomųjų ratų automobilio, kai kamberio kampai nustatyti netinkamai arba bagažas perkrautas.
Protektoriaus plyšimas
Ant protektoriaus arba šoninės sienelės susidaro įtrūkimai ir plyšiai. Dažnai tai būna dėl agresyvaus vairavimo ar slidinėjimo. Jei plyšimų nėra gilūs, guma dar gali tarnauti, bet agresyvus vairavimas galiausiai sugadins padangą.
Išvada
Dažniausia visų defektų priežastis – per didelis arba per mažas padangos slėgis. Jei vairuotojas jo nekontroliuoja, problemos su dilimu garantuotos. Taip pat daugelis vairuotojų nepakankamai rūpinasi ratų geometrija, kuri gali užkirsti kelią daugeliui defektų. Reguliarus padangų ir ratų priežiūros tikrinimas prailgina jų tarnavimo laiką ir užtikrina saugų bei komfortišką važiavimą.