Kodėl urbanistinis transportas smarkiai keisis?
Artimiausiais dešimtmečiais miestų transportas patirs didžiulius pokyčius dėl:
- vis didėjančio dėmesio tvarumui ir emisijų mažinimui,
- naujų technologijų, tokių kaip autonominiai ar elektriniai automobiliai,
- bendro judumo (mobility as a service) populiarėjimo.
Tai sukels tiek iššūkių, tiek galimybių miestų planuotojams, verslams ir patiems gyventojams.
Urbanistinės aplinkos pokyčiai ir nauji poreikiai
Kodėl miestai tankėja?
JAV urbanizuotose teritorijose gyventojų tankis nuo 2010 iki 2020 m. išaugo nuo 2 343 iki 2 553 žmonių kvadratiniame mylioje. Europoje, ypač Skandinavijoje bei Olandijoje, šie skaičiai dar didesni. Lietuvoje Vilnius taip pat auga – nauji kvartalai plečiasi už miesto centro ribų.
Šis augimas dažnai reiškia daugiau automobilių, didesnius kamščius ir didesnes emisijas. Tačiau tai nebūtinai turi būti neišvengiama.
Kaip miestai kovoja su spūstimis ir tarša?
Vis daugiau miestų renkasi:
- „atvirų gatvių“ projektus, kai eismas ribojamas, o erdvė atiduodama pėstiesiems ir dviratininkams;
- konkretų mokesčių laiką (congestion pricing), kad piko metu mažiau automobilių įvažiuotų į centrą;
- elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, kad skatintų pereiti nuo benzininių ar dyzelinių automobilių;
- multimodalę infrastruktūrą: dviračių takai, patogios viešojo transporto jungtys ir pėsčiųjų erdvės.
Tokie sprendimai jau įgyvendinami Amsterdame, Kopenhagoje, Milane – miestai tampa ne automobilio, o žmogaus erdve.
Transporto sistema taps tvaresnė ir labiau orientuota į žmogų
Didžiausia tarša – iš transporto sektoriaus
Transportas JAV yra didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, o Europoje – antras po energetikos. Tyrimai rodo, kad sumažinus transporto emisijas būtų galima pasiekti net trečdalį 2030 metų klimato tikslų.
Tai skatins:
- elektrifikaciją (EV, hibridai, alternatyvūs degalai),
- viešojo transporto plėtrą,
- pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūros kūrimą.
Miestai nori tapti mažiau „automobilio centriški“
Daug JAV miestų suplanuoti taip, kad be automobilio beveik neįmanoma patekti į darbą, parduotuvę ar ligoninę. Tai sudaro socialines nelygybes – neturint automobilio sunkiau rasti darbą ar gauti paslaugas.
Multimodalių sprendimų (pėsčiųjų, dviračių, mikrojudumo priemonių ir viešojo transporto derinimo) plėtra gali šią problemą sumažinti. Pvz., San Mateo rajono „SamTrans“ analizavo duomenis apie COVID-19 įtaką keleiviams ir optimizavo autobusų grafikus, dėl ko keleivių skaičius išaugo 30 %.
Viešasis transportas ir technologijos: kas mūsų laukia?
Modernesnės sistemos ir naujas finansavimas
Viešasis transportas ateityje remsis pažangiais sprendimais:
- greitaisiais autobusais,
- autonominiais mikroautobusais,
- geriau suplanuotais maršrutais pagal realius duomenis.
Tačiau sumažėjus pajamoms iš degalų akcizų (dėl EV), miestams teks ieškoti kitų finansavimo šaltinių.
Mobilumo platformos ir autonominiai sprendimai
„Mobility as a service“ tampa populiarus požiūris – ne automobilio turėjimas, o judėjimo paslauga, kur keliones suplanuoja ir pasiūlo viena programėlė.
Autonominiai automobiliai gali:
- sumažinti automobilių parkavimo poreikį,
- padėti užpildyti „paskutinės mylios“ spragas,
- tačiau taip pat mažinti keleivių skaičių viešajame transporte.
Tai reikalaus atidžios miesto planuotojų politikos, kad autonominės paslaugos papildytų, o ne išstumtų tradicinį viešąjį transportą.
Judumas tampa ne tik logistika, bet ir lygybės klausimas
Transportas sprendžia arba gilina nelygybę
Judėjimo galimybės tiesiogiai veikia galimybę rasti darbą, gauti švietimą, sveikatos priežiūrą. Pavyzdžiui, JAV vidutinis didmiesčio gyventojas gali pasiekti tik 30 % darbų per 90 minučių kelionę viešuoju transportu.
Ekologiškesnis transportas (EV, dviračiai, pėsčiųjų takai) taip pat padeda sumažinti oro taršą, o tai ypač svarbu rajonams, kuriuose gyvena pažeidžiamesnės grupės.
Didesnis saugumas pėstiesiems ir dviratininkams
„Complete Streets“ politika siekia, kad visi – nesvarbu, ar eini, važiuoji dviračiu, ar automobiliu – būtų vienodai saugūs.
Tai reiškia:
- atskirus dviračių takus,
- pėsčiųjų salas sankryžose,
- specialius šviesoforų ciklus dviratininkams.
Lietuvoje jau matome pavyzdžių, pvz., Vilnius diegia „dviratizaciją“, keičia eismo juostas dviračiams bei pėsčiųjų alėjoms.
Nauji mobilumo būdai: AV ir miesto oro transportas
Autonominiai automobiliai
AV gali iš esmės pakeisti miestų veidą – mažiau stovėjimo aikštelių, kitokios sankryžos, nauji transporto mazgai. Tai taip pat kels klausimus apie pajamas viešajam transportui ir urbanistiką.
Miestų oro mobilumas (UAM)
Tai nedideli elektriniai vertikalios kilimo-nusileidimo (eVTOL) lėktuvai. Uber jau eksperimentuoja su tokiu transportu. Jiems reikės:
- „vertiportų“,
- naujų triukšmo reguliacijų,
- oro erdvės valdymo kartu su tradiciniais lėktuvais.
Dideli planai reikalauja didelių duomenų
Kad miestai galėtų protingai planuoti transportą, jiems reikia išmanių duomenų apie tai, kur, kada ir kaip žmonės juda. Tradiciniai srautų skaičiavimai (rankiniai ar automatiniai) tam nebeužtenka.
Dabar naudojamos didžiųjų duomenų platformos leidžia:
- stebėti srautus visą parą,
- analizuoti emisijas,
- tiksliau prognozuoti poreikius.
Tai leidžia kurti tikslingas dviračių ar autobusų trasas, nešvaistant pinigų bereikalingai infrastruktūrai.
Išvada: miestai taps labiau žmogaus, o ne automobilio erdve
Ateities miestų transportas bus žalesnis, labiau prieinamas, saugesnis ir efektyvesnis. Tačiau tai įvyks tik tuomet, jei planuotojai, politikai ir gyventojai kartu kurs sprendimus, kurie ne tik patogūs, bet ir socialiai teisingi.