Brangi energija gali pasiekti ir maisto kainas: nuo ko tai priklausys?

Verslo redakcija 2026-10-06 08:13 3 min. skaitymo

Besišypsantis vyras su mėlynu švarku ir dryžuotais marškiniais stovi šviesiame moderniame biure.

Brangesnė energija gali padidinti ne vien sąskaitas už elektrą ar šildymą. Jei aukštos kainos užsitęs, jų poveikis gali pasiekti maistą, kitas prekes ir paslaugas, teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Kol kas tai yra galimas platesnio kainų augimo scenarijus, o ne patvirtintas visų šių išlaidų šuolis.

Energijos sąnaudos gali persikelti į prekių kainas

Maurico komentare, kurį paskelbė ELTA, atskiriamas jau matomas energijos brangimas nuo galimo vėlesnio poveikio. Euro zonoje, jo vertinimu, kol kas ryškiausiai kyla energetinių prekių kainos. Maisto kainos dar beveik neauga, kitų prekių brangimas tik pradeda spartėti, o paslaugų kainose tokio ryškaus šuolio nematyti.

Energija naudojama gamyboje, transporte, logistikoje ir prekyboje. Kai ji ilgiau kainuoja daugiau, didėja įmonių sąnaudos. Dalis jų ilgainiui gali būti įskaičiuota į vartotojų mokamas kainas. Šis poveikis gali pasirodyti vėliau nei pats energijos kainų šuolis, todėl dabartinės kainos dar neparodo, kiek po kurio laiko kainuos maisto produktai ar paslaugos.

Lietuvos gyventojai, pasak ekonomisto, plataus maisto kainų šuolio kol kas nejaučia; kai kurių produktų kainų pokytis net neigiamas. Vis dėlto platesni maisto kainų indeksai jau rodo spaudimą kainoms kilti. Indekso signalas ir pirkėjo matoma konkretaus produkto kaina nėra tas pats: ar spaudimas pasieks parduotuvių lentynas, priklausys ir nuo to, kiek ilgai išliks aukštos energijos kainos.

Namų ūkiams svarbios kasdienės išlaidos ir paskolų įmokos

Jeigu kainų augimas apimtų daugiau prekių ir paslaugų, gyventojai jį pajustų per kasdienius pirkinius, ne vien per tiesiogines išlaidas energijai. Mauricas nurodo dar vieną galimą grandinės dalį: ilgiau kylant kainoms, darbuotojai gali siekti didesnio atlyginimo, kad atgautų perkamąją galią. Didesnės darbo sąnaudos įmonėms savo ruožtu gali palaikyti kainų augimą. Ekonomistas pažymi, kad Vakarų Europoje atlyginimų pokyčiams papildomos įtakos turi kolektyviniai susitarimai, o darbo skelbimų statistikoje jis įžvelgia stiprėjantį spaudimą atlyginimams.

Ekonomistas taip pat aptaria palūkanų lūkesčius. Jo pateiktame rinkos vertinime EURIBOR gali viršyti 3 proc. ir priartėti prie 3,5 proc. Tai nėra patvirtinta būsima palūkanų norma. Jei toks scenarijus išsipildytų, didesnes būsto paskolų įmokas galėtų pajusti gyventojai, kurių paskolos susietos su EURIBOR. Brangesnis skolinimasis taip pat mažintų galimybes vartoti ir investuoti. Plačiau apie EURIBOR poveikį būsto paskolų įmokoms rašė „Automoto Drive“.

Ankstesnė infliacijos banga rodo galimą eigą, bet ne trukmę

Mauricas primena 2021–2022 m. laikotarpį: tuomet pirmiausia smarkiai pabrango energija, o vėliau kainų augimas išplito į maistą, kitas prekes ir paslaugas. Ši patirtis paaiškina, kodėl ekonomistas stebi ne vien dabartines energijos sąskaitas. Apie šildymo ir degalų įtaką infliacijai Lietuvoje taip pat rašė „Automoto Drive“.

Vis dėlto ankstesnė seka nėra įrodymas, kad ji pasikartos tokiu pat mastu ar tempu. Pateiktame komentare nėra datos, kada energijos kainos turėtų sumažėti, ir nepateikiama patvirtinta prognozė, kiek truks platesnis kainų augimas. Namų ūkiams svarbiausia stebėti, ar energijos sąnaudų spaudimas išliks ir ar jis ims atsispindėti maisto, kitų prekių bei paslaugų kainose.

Parengė „Automoto Drive“ redakcija pagal ELTA paskelbtą Žygimanto Maurico komentarą.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir vertinimo ribos

Straipsnis parengtas pagal ELTA paskelbtą Žygimanto Maurico komentarą, atskiriant jame aprašomus kainų pokyčius nuo galimų scenarijų.

Patikros

Energijos brangimas atskirtas nuo prognozuojamo poveikio maistui, prekėms ir paslaugoms.
EURIBOR 3–3,5 proc. intervalas pateiktas kaip komentare aptarti rinkos lūkesčiai, o ne pat...
Nenurodyta konkreti infliacijos pabaigos data, nes jos šaltinis nepateikia.

ELTA: Žygimanto Maurico komentaras Ieškoti nepriklausomo konteksto