Didmeninė elektra Lietuvoje atpigo 22 proc. – ar mažės sąskaitos?

Žmogaus ranka tikrina elektros skaitiklio rodmenis, analizuodama energijos suvartojimo duomenis namų ūkyje.

2026 m. rugpjūčio 24–30 d. vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos „Nord Pool“ zonoje sumažėjo nuo 124 iki 96 Eur/MWh. Tai 22 proc. kritimas per savaitę, tačiau tokio pat sumažėjimo gyventojų sąskaitose tikėtis negalima: šis rodiklis apibūdina didmeninę rinką, o ne galutinį namų ūkių tarifą.

Lietuvos elektrinės per savaitę pagamino 209 GWh elektros – 3 proc. daugiau negu ankstesnę savaitę. Vietos gamyba prilygo 86 proc. šalies elektros poreikio, daugiausia dėl saulės ir vėjo elektrinių darbo.

96 Eur/MWh kainą lėmė saulė ir Šiaurės šalių rinka

„Litgrid“ savaitinėje apžvalgoje kainos kritimas siejamas su dviem aplinkybėmis: išaugusia saulės elektrinių generacija Baltijos šalyse ir mažesnėmis kainomis Šiaurės šalių rinkose.

Saulės elektrinės Lietuvoje pagamino 79 GWh – 27 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų gamyba siekė 62 GWh. Šis augimas kompensavo dalį vėjo elektrinių gamybos nuosmukio.

Rodiklis Rugpjūčio 24–30 d. duomenys
Didmeninė kaina Lietuvoje 96 Eur/MWh, sumažėjo 22 proc.
Elektros poreikis 244 GWh, padidėjo 1 proc.
Vietos gamyba 209 GWh, padidėjo 3 proc.
Vietos gamybos dalis 86 proc. poreikio
Importas 93 GWh, padidėjo 10 proc.
Eksportas 53 GWh, nepakito

Vėjas ir saulė pagamino keturis penktadalius elektros

Didžiausia Lietuvos gamybos dalis teko vėjo jėgainėms. Jos pagamino 91 GWh, nors jų savaitės rezultatas sumažėjo 14 proc. Vėjo energija sudarė 43 proc. visos šalyje pagamintos elektros.

Saulės elektrinių dalis pasiekė 38 proc. Hidroelektrinės pagamino 16 GWh ir sudarė 8 proc. gamybos, šiluminės jėgainės – 13 GWh bei 6 proc., o kitoms elektrinėms teko 11 GWh ir 5 proc.

Didmeninė elektra Lietuvoje atpigo 22 proc. – ar mažės sąskaitos?

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys nurodė, kad didesnė saulės generacija padėjo išlaikyti aukštą vietos gamybos lygį, nors vėjo elektrinių rezultatas buvo mažesnis.

86 proc. rodiklis yra vienos savaitės gamybos ir poreikio santykis, o ne nuolatinio energetinio savarankiškumo matas. Tuo pat metu Lietuva ir importavo, ir eksportavo elektrą, o į poreikio apskaičiavimą įtraukiamas kaupimo įrenginių užkrovimas bei tinklo technologiniai nuostoliai.

Estijoje elektra kainavo 18 Eur/MWh mažiau

Latvijos didmeninė savaitės kaina buvo tokia pati kaip elektros kainos Lietuvoje vidurkis – 96 Eur/MWh. Estijoje ji siekė 78 Eur/MWh, todėl buvo 18 Eur/MWh mažesnė.

Baltijos šalių kainos ne visą savaitę judėjo vienodai. Pasak „Litgrid“, dalį laikotarpio jos susilygino dėl sumažėjusių prekybos galimybių tarp Estijos ir Suomijos.

Daugiau ilgalaikio konteksto suteikia ankstesnė rugpjūčio elektros kainų svyravimų apžvalga, kurioje nagrinėjamas biržos kainų poveikis skirtingus planus turintiems vartotojams.

Didmeninė elektra Lietuvoje atpigo 22 proc. – ar mažės sąskaitos?

„Estlink 1“ remontas pakeitė prekybos galimybes

„Estlink 1“ jungties tarp Estijos ir Suomijos remontas prasidėjo rugpjūčio 27 d. Sumažėjęs jungties prieinamumas apribojo prekybą tarp šių rinkų ir prisidėjo prie to, kad savaitės dalį visose trijose Baltijos šalyse formavosi vienodos kainos.

Lietuvos importas padidėjo iki 93 GWh. Iš Švedijos gauta 64 proc. importuotos elektros, iš Latvijos – 31 proc., o iš Lenkijos – 5 proc. Iš Lietuvos eksportuota 53 GWh: 42 proc. nukreipta į Lenkiją, 30 proc. į Švediją ir 28 proc. į Latviją.

„LitPol Link“ pralaidumas buvo panaudotas 67 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ jungties išnaudojimas siekė 50 proc. Lietuvos ir 13 proc. Švedijos kryptimi.

Savaitės kritimas sąskaitų automatiškai nemažina

96 Eur/MWh yra visos savaitės didmeninis vidurkis. ELTA paskelbtame „Litgrid“ pranešime nepateikiami mažmeninių tiekėjų tarifai, valandinės biržos kainos ar konkrečių elektros planų sąlygos, todėl 22 proc. kritimo negalima tiesiogiai perkelti į gyventojo sąskaitą.

Biržinį planą turinčiam vartotojui rezultatą gali lemti kainos tomis valandomis, kai elektra buvo vartojama. Fiksuoto plano tarifas vienos savaitės rinkos pokyčio automatiškai neatkartoja. Šiuos skirtumus išsamiau paaiškina biržinės elektros planų ir rudens kainų gidas.

„Litgrid“ pažymi, kad savaitinės apžvalgos remiasi preliminariais operaciniais duomenimis. Galutiniai komercinės apskaitos rodikliai gali skirtis.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Automoto Drive redakcija

Automoto Drive redakcija

Automoto Drive redakcija atsako už Automoto Drive publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų