Klaipėdos uostas keisis: čia tilps NATO ir žalioji energetika

Viešųjų paslaugų redakcija 2026-09-15 08:39 3 min. skaitymo

Dideli pramoniniai kranai Klaipėdos uoste atspindi miesto plėtrą ir modernizaciją.

Klaipėdos uostas per artimiausius metus bus pritaikytas ne tik prekybai ir keleivinei laivybai, bet ir NATO laivams bei žaliosios energetikos projektams. Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė 100 mln. eurų finansavimo sutartį su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Paskola padengs iki pusės projekto, kurio bendra vertė siekia apie 201 mln. eurų. Išsamiau apie projektą – likusi lėšų dalis bus skiriama iš Europos Sąjungos, nacionalinių ir kitų institucinių šaltinių.

Civilinis terminalas bus pritaikytas NATO laivams

Viena pagrindinių projekto dalių – kruizinių laivų terminalo pritaikymas dvejopai paskirčiai. Civilinės infrastruktūros dalis bus atnaujinta taip, kad terminalas galėtų priimti NATO laivus ir užtikrinti efektyvesnę sąjungininkų laivybos bei logistikos paramą.

Kasdieniam keleivių ir kruizinių laivų aptarnavimui skirta infrastruktūra dėl to nepraranda savo paskirties. Dvejopo naudojimo sprendimas leis vienam uosto objektui tarnauti tiek kariniam mobilumui, tiek civiliniam transportui ir Klaipėdos ekonomikai.

Klaipėdos geografinė padėtis Baltijos regione lemia uosto reikšmę NATO operacijoms. Uostas yra Europos Sąjungos pagrindinio transeuropinio transporto tinklo TEN-T dalis, todėl jo infrastruktūra naudojama jūrų, sausumos ir geležinkelių jungtims.

Uoste numatytos elektros, vandenilio ir vėjo energetikos investicijos

EIB finansuojamas projektas apima ne vien gynybos reikmėms skirtus darbus. Klaipėdos uoste taip pat bus įrengtas elektros tiekimas nuo kranto į keltus, plėtojama žaliojo vandenilio gamyba ir degalų papildymo infrastruktūra.

Numatyta investuoti ir į mažataršius uosto laivus. Tai turėtų sudaryti sąlygas mažinti laivybos veiklos poveikį aplinkai tuo metu, kai laivai stovi uoste ir vykdo krovos ar keleivių aptarnavimo operacijas.

Planuojama atnaujinti krantines, kad jos būtų tinkamesnės jūrinio vėjo energetikos plėtrai. Sustiprintos krantinės ir kita jūrinė infrastruktūra galės būti naudojamos kaip logistikos bazė jūrinio vėjo parkų įrangai gabenti, montuoti ir prižiūrėti.

Klaipėdos uostas keisis: čia tilps NATO ir žalioji energetika

Į darbų apimtį taip pat įtraukti dugno gilinimo darbai ir apsauginių molų stiprinimas. Šie sprendimai susiję su uosto pajėgumu priimti skirtingos paskirties laivus ir aptarnauti augančius energetikos projektus.

Klaipėdos uosto vaidmuo apima ekonomiką ir saugumą

Klaipėdos uostas yra pagrindinis Lietuvos transporto mazgas, sujungiantis jūrų, kelių ir geležinkelių maršrutus. Uosto direkcijos pateiktais duomenimis, jis tiesiogiai susijęs su 70 pasaulio valstybių, kasmet priima apie 6 tūkst. laivų ir aptarnauja maždaug 40 mln. tonų krovinių.

Keleivinė infrastruktūra kasmet taip pat naudojasi turistai ir keleiviai, atvykstantys į Lietuvą kruiziniais bei keleiviniais laivais. Todėl planuojami pokyčiai apima kelias sritis vienu metu: karinį mobilumą, uosto konkurencingumą, energijos tiekimą ir civilinę laivybą.

EIB viceprezidentas Karl Nehammer teigė, kad Klaipėdos uosto projektas siejasi su Europos saugumo ir sanglaudos prioritetais bei žaliąja pertvarka. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas finansavimo sutartį įvardijo kaip žingsnį, leisiantį įgyvendinti dvejopo naudojimo kruizinių laivų terminalo, elektros tiekimo nuo kranto ir kitus uosto modernizavimo projektus.

Pagrindiniai darbai turėtų būti baigti iki 2027 metų pabaigos

Visą projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Iki šio termino Klaipėdos uosto infrastruktūroje turi atsirasti NATO reikalavimus atitinkantis terminalas, naujos energijos tiekimo ir žaliojo vandenilio galimybės, atnaujintos krantinės bei sustiprinti apsauginiai molai.

Finansavimo sutartis apima iki 100 mln. eurų EIB paskolą, o bendra numatyta investicijų suma siekia apie 201 mln. eurų. Būtent šių darbų įgyvendinimas lems, kaip vienas pagrindinių Lietuvos uostų vienu metu aptarnaus prekybos, keleivių, gynybos ir jūrinės energetikos poreikius.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Patikrintos finansavimo suma, projekto darbai, terminas ir cituojami pareigūnai pagal pateiktą pirminį šaltinį.

Patikros

Sulyginta EIB paskolos suma ir bendra projekto vertė.
Patikrintos numatytos NATO, elektros nuo kranto, žaliojo vandenilio ir jūrinio vėjo infras...
Patikrintas projekto užbaigimo terminas – 2027 metų pabaiga.
Atskirai patikrinti tekste nurodyti Karl Nehammer ir Algio Latako komentarai.

BNS Patikrinti faktus