Lietuva UNESCO: narystės pradžią primena Vilniaus paveldas

Automoto redakcija 2026-10-07 07:43 2 min. skaitymo

Grupė oficialiai apsirengusių žmonių lauke laiko UNESCO paveldo sertifikatą prie mikrofono stovų.

2026 m. spalio 7 d. Lietuva mini narystės UNESCO 35-metį. Į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją šalis įstojo 1991 m., netrukus po nepriklausomybės atkūrimo. Po trejų metų Vilniaus istorinis centras tapo pirmąja Lietuvos vertybe UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

Automoto Drive redakcija, pagal BNS platformoje paskelbtą Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pranešimą.

Vilniaus istorinio centro pripažinimas

Narystė UNESCO suteikė nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai galimybę pristatyti savo istoriją ir kultūrą tarptautinei bendruomenei. Švietimo, mokslo ir kultūros specialistams atsivėrė bendradarbiavimo, konsultacijų ir finansinės paramos galimybės.

Lietuva UNESCO: narystės pradžią primena Vilniaus paveldas

1994 m. įrašytas Vilniaus istorinis centras buvo pirmasis Baltijos šalių sostinės istorinis centras UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Pranešime išskiriamas pirmosios Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis indėlis: jos pastangomis senamiesčio išsaugojimui skirta organizacijos finansinė parama leido inicijuoti paveldo atnaujinimo darbus.

Vėliau į šį sąrašą pateko Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas ir 2023 m. įrašytas Modernistinis Kaunas. Šie įrašai yra dalis platesnio Lietuvos paveldo pripažinimo: pranešime iš viso nurodoma 13 vertybių skirtinguose UNESCO sąrašuose, registruose ir tinkle.

Paveldo sąrašai ir rengiamos paraiškos

UNESCO pripažinimas apima ir gyvąsias tradicijas. Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše yra kryždirbystė ir kryžių simbolika, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės, lietuviškos sutartinės bei šiaudinių sodų tradicija.

Dokumentinis paveldas registruojamas atskirai: programos „Pasaulio atmintis“ tarptautiniame registre yra Baltijos kelią liudijanti dokumentų kolekcija, Radvilų archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija bei Liublino unijos akto dokumentas. Žuvinto biosferos rezervatas priklauso UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ tinklui.

Komisijos pranešime taip pat nurodoma, kad Lietuva iš finansinės paramos gavėjos tapo jos teikėja ir Rusijos karo prieš Ukrainą metu siekia stipresnės UNESCO paramos Ukrainai.

Šiuo metu rengiamasi Kūčių vakarienės, kartu su Lenkija ir Ukraina, bei Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijos įrašymui į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pranešime šios dvi paraiškos įvardijamos kaip rengiamos, o ne jau patvirtintos.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir faktų atrama

Narystės datos, paveldo įrašai ir rengiamos paraiškos pateikti remiantis Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pranešimu BNS platformoje.

Patikros

Pranešime narystės pradžia nurodyta 1991 m., o 35-metis minimas spalio 7 d.
Vilniaus istorinio centro įrašymo data nurodyta 1994 m.
Atskirti pasaulio, nematerialaus ir dokumentinio paveldo sąrašai bei biosferos rezervatų t...
Kūčių vakarienės ir Vilniaus krašto verbų paraiškos aprašytos kaip rengiamos.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pranešimas BNS platformoje Ieškoti nepriklausomo konteksto