Lietuvos biometano šuolis: kiek dujų jau gaminame patys

Automoto Drive redakcija 2026-08-18 11:03 3 min. skaitymo

Iš oro matoma pramoninė biodujų jėgainė su dideliais kupoliniais rezervuarais tarp laukų.

2026 m. pirmąjį pusmetį į Lietuvos dujų sistemą įleista 242,9 GWh biometano – 2,6 karto daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Amber Grid“ duomenimis, vien šio pusmečio apimtis jau pranoko ankstesnius metinius rezultatus.

Šis pokytis reiškia, kad vis didesnė suvartojamų dujų dalis pagaminama Lietuvoje. Nuo birželio vidurio, sezoniniam vartojimui sumažėjus, biometanas patenkino apie 5 proc. viso šalies dujų poreikio.

Duomenis paskelbė Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“. Bendrovės parengtą pranešimą išplatino ELTA, todėl pateikiami augimo, investicijų ir lyderystės vertinimai pirmiausia atspindi paties operatoriaus informaciją.

Parengė „Automoto Drive“ redakcija pagal ELTA išplatintą „Amber Grid“ pranešimą.

242,9 GWh riba pasiekta per šešis mėnesius

Biometanas pagal savybes gali būti tiekiamas į tą pačią infrastruktūrą kaip gamtinės dujos. Pagrindinis skirtumas – jis gaminamas iš biologinės kilmės žaliavų, todėl gali pakeisti dalį importuojamo iškastinio kuro.

Rodiklis	Šaltinyje pateikta reikšmė
Į sistemą įleista 2026 m. pirmąjį pusmetį	242,9 GWh
Metinis augimas	2,6 karto
Dujų poreikio dalis nuo birželio vidurio	apie 5 proc.
Lietuvoje veikiančios biometano jėgainės	17
Galimi įleidimo pajėgumai iki 2030 m.	apie 1,4 TWh per metus

Penkių procentų rodiklis nėra visų metų vidurkis. Jis fiksuotas nuo birželio vidurio, kai dėl sezoniškumo bendras dujų vartojimas sumažėja, todėl šaltuoju sezonu tokia pati biometano apimtis sudarytų kitokią poreikio dalį.

Buitiniams vartotojams prilyginta šeštadaliui poreikio

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį vidutinis buitinis vartotojas suvartojo 2 294 kWh gamtinių dujų. Pagal šį orientyrą į sistemą įleisto biometano pakaktų maždaug šeštadalio Lietuvos buitinių vartotojų poreikiui patenkinti.

Tai yra apimties palyginimas, o ne pažadas, kad konkrečių namų ūkių dujos bus tiekiamos vien iš biometano. Į bendrą Lietuvos dujų sistemą patekusios dujos fiziškai susimaišo, o jų kilmė apskaitoma kilmės garantijų sistemoje.

Baltijos lyderystę rodo įleidimo tempas

„Amber Grid“ skelbia, kad pagal į sistemą įleidžiamo biometano kiekį Lietuva lenkia kitas Baltijos šalis. Estijoje biometano gamyba 2025 m. siekė apie 300 GWh ir per metus išaugo maždaug 11 proc. Latvijoje ji padidėjo nuo 68 iki 167 GWh – beveik tris kartus.

Šiuos skaičius reikia lyginti atsargiai: Lietuvos 242,9 GWh rodiklis apima 2026 m. pirmojo pusmečio įleidimą į tinklus, o Estijos ir Latvijos duomenys apibūdina 2025 m. gamybą. Todėl jie parodo rinkų dydį ir augimo kryptį, tačiau nėra visiškai vienodo laikotarpio bei metodikos metinis reitingas.

Platesniame regione ambicijos dar didesnės. Suomijos biodujų sektorius siekia iki 2030 m. biometano gamybą padidinti iki 4 TWh.

Augimas gali palikti daugiau vertės regionuose

Energetikos ministras Lukas Savickas biometano plėtrą sieja su vietinėmis investicijomis, darbo vietomis ir naujomis galimybėmis žemės ūkiui bei pramonei. „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius pabrėžia mažesnę priklausomybę nuo importuojamos energijos ir galimybę dalį energijai išleidžiamų lėšų išlaikyti Lietuvoje.

Šaltinyje nepateikiama, kiek konkrečiai darbo vietų jau sukurta ar kokia investicijų suma teko regionams. Ekonominis poveikis todėl įvardijamas kaip plėtros kryptis, o ne išmatuotas 242,9 GWh rezultato efektas.

Lietuvoje veikia 17 biometano jėgainių. Septynios dujas tiekia tiesiogiai į perdavimo sistemą, viena – į skirstymo tinklą, o likusių jėgainių produkcija dujovežiais gabenama į specialius įleidimo taškus.

Iki 2030-ųjų pajėgumai gali siekti 1,4 TWh

Pagal gamintojų pateiktas prisijungimo paraiškas biometano įleidimo pajėgumai iki 2030 m. galėtų išaugti iki maždaug 1,4 TWh per metus. Tai pajėgumų prognozė, paremta paraiškomis, o ne jau garantuota būsima gamyba.

Tolesnis tempas priklausys nuo projektų įgyvendinimo, prisijungimo prie Lietuvos dujų sistemos ir realiai pagaminamo biometano kiekio. Šiuo metu tiesioginę prieigą prie perdavimo ar skirstymo tinklo turi aštuonios iš 17 veikiančių jėgainių, o kitų produkcija į tinklą patenka per dujovežiams pritaikytus įleidimo taškus.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio pėdsakas

Skaičiai ir palyginimai sutikrinti su ELTA išplatintu „Amber Grid“ pranešimu, aiškiai atskiriant faktinius rodiklius nuo prognozių.

Patikros

Sutikrintas 242,9 GWh pirmojo pusmečio rodiklis ir 2,6 karto metinis augimas.
Penkių procentų dalis susieta tik su nuo birželio vidurio sumažėjusiu sezoniniu vartojimu.
Baltijos šalių rodikliai pažymėti kaip skirtingų laikotarpių ir matavimo pagrindų duomenys...
1,4 TWh rodiklis įvardytas kaip pagal prisijungimo paraiškas apskaičiuotas galimas pajėgum...

ELTA išplatintas „Amber Grid“ pranešimas Tikrinti platesnį kontekstą