Lietuvos šeimoms 350 eurų – tik rugsėjo išlaidų pradžia

Automoto Drive redakcija 2026-09-04 10:35 3 min. skaitymo

Vidutinio amžiaus vyras trumpais žilais plaukais, vilkintis juodą megztinį, stovi prieš šviesų foną.

Parengė „Automoto Drive“ redakcija pagal BNS paskelbtą KTU ekonomisto analizę | 2026 m. rugsėjo 4 d.

350 eurų – mažiausia suma, nuo kurios 2026 m. prasideda vieno pirmoko paruošimas mokyklai, rodo „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimai. Ji numatyta renkantis pigiausias prekes ir naudojantis nuolaidomis, todėl nėra vidutinė visų Lietuvos šeimų išlaidų riba.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius pabrėžia, kad mokyklinių prekių krepšelis tėra pirmoji finansinio krūvio dalis. Rugsėjį prasideda kišenpinigių, transporto, būrelių ir kitų smulkių mokėjimų srautas, kuris gali tęstis visus mokslo metus.

Didžiausia pradinio krepšelio dalis tenka aprangai

Vien uniforma, priklausomai nuo pasirinkto komplekto, gali kainuoti apie 200 eurų. Sportinė apranga, šokių bateliai ir klasėje avima avalynė atsieina dar 50–205 eurus.

Išlaidų kategorija	Šaltinyje nurodyta suma
Minimalus pirmoko paruošimas	nuo 350 Eur
Mokyklinė uniforma	apie 200 Eur
Sporto ir kita avalynė bei apranga	50–205 Eur
Kuprinė ir kanceliarinės priemonės	apie 50 Eur
Kuprinė ir priemonės per dideles akcijas	kiek daugiau nei 40 Eur
Pratybos metams	apie 50 Eur

Šių eilučių negalima mechaniškai sudėti ir laikyti universalia vieno mokinio kaina. Galutinė suma priklauso nuo to, ką šeima jau turi, kokios uniformos reikalauja mokykla, kokias priemones pasirenka ir ar spėja pasinaudoti nuolaidomis.

Lietuvos šeimoms 350 eurų – tik rugsėjo išlaidų pradžia

Finansinis spaudimas susidaro todėl, kad keli skirtingi pirkiniai sutampa per trumpą laiką. Net pasirinkus pigesnę kuprinę ar kanceliarines priemones, aprangos ir avalynės komplektacija gali gerokai pakeisti visą sąskaitą.

Po rugsėjo lieka būreliai, kišenpinigiai ir transportas

Neformaliojo švietimo agentūros apklausoje 84 proc. šeimų nurodė, kad už vieno vaiko būrelį per mėnesį būtų linkusios mokėti iki 50 eurų. Bent 100 eurų mokėjo 3 proc. apklaustųjų. Ši našta tenka ne visiems: 44,92 proc. mokinių lanko nemokamus bendrojo ugdymo mokyklų būrelius.

Kišenpinigiai taip pat tampa reguliaria biudžeto eilute. „Swedbank“ 2026 m. tyrime dažniausias 7–10 metų vaikams skiriamas intervalas buvo 16–30 eurų per mėnesį, 11–15 metų vaikams – 31–50 eurų, o 16–19 metų jaunuoliams – 51–100 eurų. Šiuos intervalus atitinkamai nurodė 28, 29 ir 35 proc. tėvų.

Prie jų prisideda viešasis transportas. Kaune moksleivio mėnesinis elektroninis bilietas su 80 proc. lengvata kainuoja 5,60 euro, Vilniuje 30 dienų bilietas su tokia pačia lengvata – 7,60 euro. Vilniaus 1–4 klasių mokiniams skirtas metinis „Pradinuko bilietas“ kainuoja 10 eurų. Vežimo automobiliu kainos palyginti vienu dydžiu negalima, nes ją keičia atstumas, automobilis ir kelionių dažnis.

Smulkūs mokėjimai iškreipia tikrąją mokslo metų kainą

Klasės reikmės, užkandžiai, išvykos ir nedideli laisvalaikio pirkiniai atskirai gali atrodyti nereikšmingi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad tėvų finansinė parama mokyklai yra savanoriška, tačiau šaltinyje pažymima, kad įvairi pagalba klasės reikmėms praktikoje išlieka tikėtina.

Dar viena sunkiai iš anksto įvertinama dalis – visas būrelio išlaidų paketas. SEB tyrimo duomenimis, pusė tėvų leidžia vaikus į vieną mokamą būrelį, ketvirtadalis – į du, o 7 proc. – į tris. Be mėnesinio mokesčio, vėliau gali prireikti aprangos, inventoriaus, muzikos instrumento, kostiumo ar lėšų kelionėms ir varžyboms.

Biudžetą gali paveikti ir vaiko liga: tuo metu atsiranda išlaidų vaistams, o vienam iš tėvų pasirinkus nedarbingumą slaugai gali pasikeisti šeimos gaunamų pajamų dydis. Todėl įprasto mėnesio pajamomis paremtas planas rugsėjį ir vėliau gali nebeatitikti realybės.

Rugsėjis patikrina šeimos finansinį rezervą

Evaldas Stankevičius rugsėjo išlaidų šuolį vertina kaip likvidaus finansinio atsparumo testą – gebėjimą padengti iš anksto žinomas, vienu metu susitelkiančias išlaidas nemažinant būtinojo vartojimo ir nesiskolinant.

„Eurostat“ duomenimis, 2024 m. daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų negalėjo savo lėšomis padengti netikėtų didesnių išlaidų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 30 proc. Skurdo ar socialinės atskirties riziką Lietuvoje patyrė 25,8 proc. gyventojų, ES – 21 proc.

Išlaidas didina ir naujų mokslo metų psichologija. „Iki“ lojalių klientų apklausoje 78 proc. tėvų teigė mokyklines prekes renkantys kartu su vaikais, o 33 proc. vaiko norą įvardijo kaip vieną iš argumentų sprendžiant, ar seną daiktą pakeisti nauju. Ši apklausa nėra reprezentatyvi visoms Lietuvos šeimoms, tačiau rodo, kaip funkcinį poreikį gali papildyti noras rinktis naujesnį ar brangesnį variantą.

Lietuvos banko tyrime tarp pasirengimo mokyklai klaidų išskirtas emocinis apsipirkimas, pirkimas be plano ir paskutinę minutę. Bankas rekomenduoja prieš apsiperkant patikrinti, kurie ankstesnių metų daiktai tebėra tinkami, o biudžete palikti vietos vėliau atsirasiančiam inventoriui, išvykai, ligai ar pakeičiamam daiktui.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinių kelias

Sumos, apklausų rezultatai ir ekonomisto vertinimai perteikti pagal BNS paskelbtą KTU analizę, išlaikant joje nurodytas duomenų ribas.

Patikros

Atskirtos vienkartinės ir kas mėnesį pasikartojančios išlaidos.
Pažymėta, kad 350 eurų suma taikoma pigiausių prekių scenarijui.
Išlaikytos apklausų reprezentatyvumo išlygos.
Transporto kainos pateiktos atskirai Kaunui ir Vilniui, jų nesuvedant į bendrą šalies vidu...

BNS: KTU ekonomisto analizė Patikrinti platesnį kontekstą