PISA 2025: Lietuvos vieta kilo, mokymosi proveržio nėra
Lietuva PISA 2025 Europos reitinge pagal trijų pagrindinių sričių vidurkį pakilo iš 20-os į 12-ą vietą, tačiau šalies mokinių gebėjimai per beveik du dešimtmečius iš esmės nepasistūmėjo. Tai svarbu mokykloms ir šeimoms, nes aukštesnė vieta lentelėje šįkart labiau susijusi su kitų šalių rezultatų smukimu nei su ryškiu Lietuvos pagerėjimu. Paskelbus rezultatus, verta žiūrėti ne tik į vietą, bet ir į taškų pokytį bei atotrūkį nuo Estijos.
Svarbiausi PISA 2025 skaičiai Lietuvai
- Lietuvos vidutinė vieta Europoje pakilo iš 20-os į 12-ą.
- Gamtos mokslų rezultatas 2006 ir 2025 metais buvo toks pats – 488 taškai.
- Nuo Estijos Lietuvos mokiniai atsilieka iki dviejų mokymosi metų visose trijose srityse.
- PISA 2025 dalyvavo daugiau kaip 760 tūkst. penkiolikmečių iš 91 šalies ir ekonomikos.
- EBPO nurodo, kad Lietuvos tyrimo duomenys atitiko kokybės standartus.
Kodėl Lietuva reitinge pakilo, nors balai neparodė proveržio?
Reitingo vieta yra santykinis rodiklis. Ji priklauso ne tik nuo Lietuvos mokinių rezultatų, bet ir nuo to, kaip pasirodė visos kitos tyrime dalyvavusios šalys. Jei dalies valstybių balai sumažėjo labiau, Lietuva gali pakilti lentelėje net ir beveik nepagerinusi savo rezultato.
Todėl 12-a vieta savaime nereiškia, kad Lietuvos mokiniai dabar mokosi gerokai geriau nei anksčiau. LRT, remdamasi EBPO duomenimis, atkreipia dėmesį į ypač aiškų palyginimą: gamtos mokslų rezultatas ir 2006, ir 2025 metais siekė 488 taškus. Tai rodo ilgalaikį stabilumą, bet ne augimo šuolį.
| Rodiklis | Ką rodo PISA 2025 duomenys |
|---|---|
| Lietuvos vieta Europoje | Pakilo iš 20-os į 12-ą pagal trijų sričių vidurkį |
| Gamtos mokslų balas | 488 taškai 2006 ir 2025 metais |
| Palyginimas su Estija | Lietuva atsilieka iki dvejų mokymosi metų visose srityse |
Balas ir vieta lentelėje atsako į skirtingus klausimus
PISA balas padeda vertinti, kokio lygio gebėjimus demonstruoja mokiniai ir kaip rezultatas keičiasi laikui bėgant. Vietą reitinge galima naudoti Lietuvos padėčiai tarp kitų šalių apibūdinti, tačiau ji nepasako, ar šalies mokiniai faktiškai pasiekė didesnį žinių ir gebėjimų lygį.
Šis skirtumas ypač svarbus vertinant švietimo politiką. Jei vieta kyla, bet konkretus balas ilgą laiką beveik nesikeičia, išvada turėtų būti atsargesnė: Lietuva galėjo išlaikyti savo pozicijas tuo metu, kai kitų šalių rezultatai prastėjo. Tai nėra pagrindas skelbti apie sisteminį proveržį.
Ką reiškia atotrūkis nuo Estijos?
Palyginimas su Estija suteikia kitą atskaitos tašką. Lietuvos mokinių atsilikimas iki dviejų mokymosi metų visose srityse rodo, kad vien vietos Europos lentelėje nepakanka regioninei pažangai įvertinti. Abi šalys veikia panašioje geografinėje ir kultūrinėje erdvėje, todėl skirtumas kelia klausimų apie mokymo kokybę, ugdymo tęstinumą ir mokinių pasiekimų atotrūkį.
Vis dėlto PISA rezultatai nėra vienos mokyklos ar vieno mokytojo vertinimas. Tyrimas apibendrina penkiolikmečių pasiekimus šalies mastu, todėl jo negalima tiesiogiai taikyti konkrečiam vaikui, klasei ar mokyklai.
Ką iš rezultatų gali pasiimti šeimos ir mokyklos?
Tėvams šie duomenys gali būti naudingi kaip bendras švietimo sistemos kontekstas, bet jie neturėtų tapti pagrindu lyginti savo vaiką su nacionaliniu vidurkiu. Vaiko mokymosi poreikius tiksliau parodo kasdienė pažanga, mokytojų grįžtamasis ryšys ir individualūs pasiekimai.
Mokykloms svarbu vertinti ne vien poziciją reitinge, o konkrečias sritis, kuriose mokiniams sunkiausia taikyti žinias, spręsti problemas ir savarankiškai samprotauti. Politikos formuotojams PISA 2025 rezultatų stabilumas primena, kad trumpalaikiai reitingo pokyčiai neturėtų pakeisti ilgalaikių sprendimų dėl mokytojų rengimo, pagalbos mokiniams ir ugdymo kokybės.
EBPO teigimu, PISA 2025 rezultatai paskelbti 2026 m. rugsėjo 8 d., o Lietuvos duomenys atitiko tyrimo kokybės standartus. Kitas svarbus vertinimo žingsnis – nagrinėti ne tik bendrą vietą, bet ir atskirų sričių balus, mokinių grupių skirtumus bei tai, ar būsimuose tyrimuose Lietuvos rezultatai iš tiesų pradės kilti.
Šaltinis: LRT
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltiniai ir datos
Straipsnyje atskirti Lietuvos balai, santykinė vieta reitinge ir palyginimas su Estija.
- LRT publikacija paskelbta 2026 m. rugsėjo 9 d.
- EBPO rezultatų pastaba paskelbta 2026 m. rugsėjo 8 d.
- Patikrintas 488 taškų gamtos mokslų palyginimas
- Patikrinta informacija apie tyrimo kokybės standartus
- Šaltinis
- EBPO
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-15 10:06
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai