Po psichiatrijos ligoninės – pirmoji savaitė gali būti lemiama
Tarp darbingo amžiaus žmonių, gydytų dėl psichikos sveikatos problemų, tie, kurie netrukus po išrašymo bent kartą susisiekė su specialistu, rečiau vėl pateko į ligoninę. Vis dėlto per pirmąją savaitę po išrašymo tokį kontaktą turėjo tik maždaug kas penktas pacientas, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) analizė.
Šie duomenys atskleidžia ryšį tarp pagalbos tęstinumo ir pakartotinio gydymo ligoninėje, tačiau patys savaime neįrodo, kad vienas apsilankymas apsaugo nuo pakartotinės hospitalizacijos. Analizėje vertinti pacientų kontaktai su sveikatos priežiūros specialistais, o ne priežastinis paslaugų poveikis.
Analizė apėmė daugiau nei 112 tūkst. žmonių
VLK nagrinėjo daugiau nei 112,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, kuriems 2022–2024 m. buvo teiktos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Per šį laikotarpį užfiksuota daugiau nei 1,6 mln. pacientų kontaktų su sveikatos priežiūros specialistais. Dauguma apsilankymų buvo ambulatoriniai, tačiau beveik ketvirtadaliui pacientų bent kartą prireikė gydymo ligoninėje.
Po išrašymo pagalbos tęstinumas buvo nevienodas: per pirmąją savaitę su psichikos sveikatos specialistu susisiekė maždaug kas penktas pacientas, o per tris mėnesius – kiek daugiau nei pusė. Tai reiškia, kad nemaža dalis žmonių po gydymo ligoninėje ambulatorinę priežiūrą atnaujino vėliau arba jos duomenyse neužfiksuota.
Kodėl pirmosios savaitės išsiskiria
VLK Duomenų ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Aidukienė teigia, kad pacientai, kurie netrukus po išrašymo bent kartą kreipėsi į psichikos sveikatos specialistus, rečiau vėl patekdavo į ligoninę. Analizė neįvardija konkretaus vizito termino, kuris užtikrintų tokį rezultatą, tačiau pirmoji savaitė išryškėja kaip laikotarpis, kai daugelis pacientų dar neturi užfiksuoto kontakto su specialistu.
Kita išskirta grupė per trejus analizuotus metus nė karto ambulatoriškai nesilankė pas psichikos sveikatos specialistus. Jiems ligoninė buvo vienintelė vieta, kurioje gauta specializuota psichikos sveikatos priežiūra. Duomenys rodo, kad dalis žmonių į specialistų akiratį patenka tik būklei smarkiai pablogėjus.
Skirtumai ir analizės ribos
Vyrai ligoninėje gydėsi dažniau, o moterys dažniau naudojosi ambulatorinėmis paslaugomis. VLK nurodo, kad viena galima prielaida – vyrai rečiau kreipiasi pagalbos ankstesnėse ligos stadijose. Tai aiškinamoji galimybė, o ne analizės įrodytas elgesio motyvas.
Duomenys taip pat rodo, kad dažnesni apsilankymai iki hospitalizacijos nebūtinai reiškia geresnę paciento būklę. Kai kuriais atvejais intensyvesnis naudojimasis ambulatorinėmis paslaugomis galėjo atspindėti sveikatos blogėjimą ir didėjantį pagalbos poreikį. Todėl apsilankymų skaičių reikia vertinti atsižvelgiant į gydymo laiką ir paciento situaciją.
VLK teigia, kad Lietuvoje stiprinamos bendruomenėje teikiamos psichikos sveikatos paslaugos ir diegiamos priemonės pagalbos tęstinumui po gydymo ligoninėje užtikrinti. Analizė padeda nustatyti, kuriems pacientams kontaktas su ambulatorine priežiūra po išrašymo gali nutrūkti.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinis ir patikra
Patikrinome, kaip pateikti analizės laikotarpis, pacientų skaičiai ir išvados apie priežiūrą po išrašymo.
- Palygintas nurodytas analizės laikotarpis – 2022–2024 m.
- Patikrinti pacientų ir kontaktų skaičiai bei hospitalizacijų dalis.
- Atskirtas nustatytas ryšys nuo priežastinio teiginio.
- Vyrų ir moterų skirtumų paaiškinimas pateiktas kaip galima prielaida.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-09 09:30
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai