Rugsėjo 30-oji Niurnberge: už ką atsakė nacių vadovai

Istorijos redakcija 2026-09-30 07:57 4 min. skaitymo

Didžiulis pastatas su kolonomis, simbolizuojantis teisingumo rūmus ir istorinę atmintį.

1946 m. rugsėjo 30 d. Niurnbergo tarptautinis karinis tribunolas pradėjo skelbti nuosprendį pagrindinių nacių vadovų byloje. Jis nagrinėjo konkrečių žmonių veiksmus ir sprendimus: vadovo pareigos savaime neatleido nuo atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus. Nuosprendžio skelbimas tęsėsi spalio 1 d.

Ši data primena klausimą, kuris tebėra svarbus kalbant apie karo nusikaltimus: kaip nustatyti asmeninę atsakomybę, kai nusikaltimai vykdomi valstybės vardu, dalyvaujant kariuomenei ir institucijoms? Niurnbergo procesas parodė, kad teismas turi vertinti asmens vaidmenį, veiksmus ir įrodymus, o ne apsiriboti teiginiu, jog kalta visa valstybė.

Koks nuosprendis pradėtas skelbti rugsėjo 30-ąją

Po Antrojo pasaulinio karo Niurnberge buvo teisiami pagrindiniai išlikę nacistinės Vokietijos vadovai. Tarptautinis karinis tribunolas procesą pradėjo 1945 m. lapkričio 20 d. Kaltinimą palaikė keturios sąjungininkės: Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Sovietų Sąjunga.

Tribunolas 1946 m. rugsėjo 30 d. pradėjo skelbti sprendimą, o baigė spalio 1 d. Todėl, minint rugsėjo 30-ąją, tikslu kalbėti apie nuosprendžio skelbimo pradžią, o ne apie vieną dieną priimtą ar paskelbtą visą sprendimą. Tai buvo pagrindinių karo nusikaltėlių byla, dažnai vadinama pirmuoju Niurnbergo procesu.

Teismas vertino atskirų kaltinamųjų atsakomybę. Jų pareigos, ryšys su režimu ir dalyvavimas jo veikloje buvo reikšmingi įrodymai, tačiau kiekvieno žmogaus padėtį reikėjo išnagrinėti atskirai. Dėl to bylos baigtis nebuvo vienoda visiems kaltinamiesiems: tribunolas skyrė skirtingas bausmes, o dalį asmenų išteisino.

Kokius nusikaltimus nagrinėjo tribunolas

Tribunolo įstatuose kaltinimai buvo suskirstyti į keturias dalis. Šis skirstymas padeda suprasti, kodėl Niurnbergo byla apėmė daugiau nei nusikaltimus mūšio lauke:

Rugsėjo 30-oji Niurnberge: už ką atsakė nacių vadovai

Bendras planas arba sąmokslas buvo siejamas su kitų tribunolo nagrinėtų nusikaltimų planavimu. Šio kaltinimo taikymo ribas tribunolas vertino nagrinėdamas bylą.
Nusikaltimai taikai apėmė agresyvaus karo planavimą, rengimą, pradėjimą ar vykdymą.
Karo nusikaltimai apėmė karo teisės ir papročių pažeidimus, įskaitant elgesį su civiliais gyventojais ir karo belaisviais okupuotose teritorijose.
Nusikaltimai žmoniškumui apėmė, be kita ko, civilių žudymą, naikinimą, pavergimą, deportavimą ir persekiojimą tribunolo įstatuose nustatytomis aplinkybėmis.

Šios kategorijos nereiškė, kad kiekvienas kaltinamasis buvo pripažintas kaltu pagal kiekvieną jų. Teismas turėjo susieti kaltinimą su konkretaus asmens veiksmais ir atsakomybe. Vien žinojimas, kad žmogus užėmė aukštas pareigas, neatsako į klausimą, už kokį nusikaltimą jis teisiamas.

Holokausto istorija yra neatsiejama nuo šio proceso: teisme buvo nagrinėjami masinių žudynių ir persekiojimo įrodymai. Vis dėlto „genocidas“ nebuvo atskira šio tribunolo įstatuose nurodyta kaltinimų kategorija. Šiandien vartojamų teisinių sąvokų nereikėtų automatiškai perkelti į 1946 m. nuosprendžio struktūrą.

Ką nuosprendis pasakė apie vadovų atsakomybę

Svarbiausia Niurnbergo išvada viešam kalbėjimui apie teisingumą yra asmeninės atsakomybės principas. Tarptautinės teisės pažeidimus padaro žmonės, priimdami sprendimus ir veikdami. Valstybės pareigos ar dalyvavimas valdžios grandinėje savaime nesuteikia imuniteto nuo tokios atsakomybės.

Tai nereiškia, kad kaltė nustatoma vien pagal titulą. Reikia nagrinėti, ką žmogus planavo, įsakė, vykdė ar kaip kitaip prisidėjo prie nusikaltimo. Taip pat svarbu atskirti politinę atsakomybę už režimo veiksmus nuo baudžiamosios atsakomybės, kurią teismas nustato pagal konkrečius kaltinimus ir įrodymus.

Kitas byloje svarbus klausimas buvo įsakymų vykdymas. Nuoroda, kad kaltinamasis veikė pagal aukštesnio vadovo ar valstybės įsakymą, savaime nepanaikino atsakomybės. Kartu tribunolas turėjo vertinti aplinkybes ir asmens vaidmenį. Šis skirtumas saugo nuo pernelyg paprasto aiškinimo, esą kiekvienas pavaldinys atsako vienodai arba kiekvienas vadovas automatiškai kaltas dėl visų režimo nusikaltimų.

Kodėl šio proceso nereikia painioti su vėlesnėmis bylomis

Pavadinimas „Niurnbergo procesai“ gali reikšti kelias skirtingas bylas. 1946 m. rugsėjo 30 d. pradėtas skelbti sprendimas buvo Tarptautinio karinio tribunolo nuosprendis pagrindinių nacių vadovų byloje. Vėliau Niurnberge vyko kiti procesai, kuriuose buvo teisiami, be kita ko, gydytojai, teisėjai, kariškiai ir pramonės atstovai.

Šios vėlesnės bylos buvo atskiri procesai, todėl jų sprendimų negalima priskirti 1946 m. rugsėjo 30–spalio 1 d. nuosprendžiui. Taip pat Niurnbergo tribunolas nėra tas pats, kas šiandien veikiantys tarptautiniai teismai. Jų steigimo pagrindai, jurisdikcija ir taikomos taisyklės skiriasi.

Toks atskyrimas ypač svarbus, kai istorinė data minima aptariant dabartinius karus. Niurnbergas suteikia svarbų principą, tačiau vien istorine analogija negalima nustatyti šiuolaikinės bylos kaltinamųjų, kaltinimų ar baigties. Tam reikia įrodymų ir teismo, turinčio teisę konkrečią bylą nagrinėti.

Ką ši data padeda suprasti šiandien

Rugsėjo 30-oji primena ne vien nuosprendžio paskelbimo pradžią. Ji rodo, kodėl kalbant apie tarptautinį teisingumą būtina tiksliai įvardyti veiksmus ir žmones. Sąvokos „karo nusikaltimai“, „nusikaltimai žmoniškumui“ ir „nusikaltimai taikai“ Niurnbergo byloje žymėjo skirtingus kaltinimus, kuriems reikėjo skirtingo pagrindimo.

Skaitytojui, vertinančiam viešus pareiškimus apie atsakomybę, pravartu patikrinti tris dalykus: apie kurį teismą kalbama, kokia nusikaltimo kategorija minima ir ar teiginys remiasi nustatytais konkretaus asmens veiksmais. Būtent toks tikslumas leidžia suprasti Niurnbergo nuosprendžio reikšmę nesupainiojant istorinės bylos su vėlesniais procesais.

Parengė „Automoto Drive“ redakcija. Istoriniams faktams apie procesų eigą ir nuosprendžio skelbimo datas naudotas Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus paaiškinimas.

Šaltinis: United States Holocaust Memorial Museum

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Istorinis kontekstas

Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus apžvalga padeda atskirti pagrindinių nacių vadovų bylą nuo vėlesnių Niurnbergo procesų.

Patikros