Rugsėjo 8-oji: kodėl raštingumas šiandien yra ir skaitmeninis

Automoto Drive redakcija 2026-09-08 08:22 4 min. skaitymo

Mergina su nešiojamuoju kompiuteriu klasėje, reprezentuojanti šiuolaikinį skaitmeninį raštingumą ir mokymosi svarbą.

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena primena ne vien gebėjimą perskaityti sakinį ar parašyti prašymą. Šiuolaikiniam žmogui taip pat reikia suprasti elektronines instrukcijas, atpažinti klaidinančią informaciją, saugiai naudotis bankininkyste ir įvertinti internete rastų šaltinių patikimumą.

Šią dieną UNESCO kasmet mini nuo 1967 metų, pabrėždama raštingumo svarbą žmonėms ir visuomenėms. Per kelis dešimtmečius pati raštingumo samprata išsiplėtė: spausdintą tekstą papildė interneto svetainės, mobiliosios programėlės, vaizdo įrašai, socialiniai tinklai ir skaitmeninės viešosios paslaugos.

Kaip rugsėjo 8-oji tapo Tarptautine raštingumo diena

Tarptautinės raštingumo dienos istorijos atskaitos taškas – 1967-ieji. Nuo tada rugsėjo 8-ąją UNESCO telkia dėmesį į raštingumą kaip žmogaus ir visuomenės gyvenimui svarbų gebėjimą.

Datos reikšmė neapsiriboja kalendoriniu minėjimu. Ji suteikia progą kalbėti apie tai, ar žmonės gali suprasti jiems svarbią informaciją, mokytis, dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir savarankiškai priimti kasdienius sprendimus.

Trumpa laiko juosta padeda pamatyti, kaip keitėsi šios temos aplinka:

1967 m. UNESCO pradėjo kasmet rugsėjo 8-ąją minėti Tarptautinę raštingumo dieną.
Vėlesniais dešimtmečiais raštingumas vis dažniau sietas ne tik su skaitymu ir rašymu, bet ir su galimybe mokytis visą gyvenimą.
Plintant internetui, kasdienė informacija persikėlė į svetaines, paieškos sistemas ir elektronines paslaugas.
Šiandien raštingumo klausimas apima ir gebėjimą saugiai bei kritiškai veikti skaitmeninėje aplinkoje.

Tai nėra tradicinio raštingumo pakeitimas nauju įgūdžiu. Skaitymas ir teksto supratimas išlieka pagrindas, tačiau dabar juo reikia naudotis gerokai sudėtingesnėje informacinėje erdvėje.

UNESCO vaidmuo – išlaikyti raštingumą viešojoje darbotvarkėje

UNESCO Tarptautinę raštingumo dieną sieja su raštingumo svarba žmonėms ir visuomenėms. Organizacijos vaidmuo šiuo atveju – kasmet priminti, kad gebėjimas suprasti informaciją turi įtakos ne vien mokymuisi mokykloje.

Raštingumas svarbus bendraujant su institucijomis, naudojantis sveikatos ar socialinėmis paslaugomis, skaitant darbo dokumentus ir vertinant viešai skelbiamus teiginius. Todėl rugsėjo 8-oji aktuali skirtingo amžiaus žmonėms, o ne tik pradedantiems mokytis skaityti vaikams.

Tarptautinis minėjimas taip pat leidžia pažvelgti į raštingumą kaip į nuolat atnaujinamą gebėjimų visumą. Keičiasi dokumentų formos, informacijos kanalai ir sukčiavimo metodai, todėl anksčiau įgytų įgūdžių ne visada pakanka visoms naujoms situacijoms.

Keturi raštingumo sluoksniai nėra tas pats

Kasdienėje kalboje skirtingos raštingumo rūšys kartais suplakamos į vieną sąvoką. Vis dėlto jas verta atskirti, nes kiekviena padeda spręsti kitokią užduotį.

Tradicinis ir informacinis raštingumas

Tradicinis raštingumas – gebėjimas skaityti, rašyti ir suprasti tekstą. Jis reikalingas pildant prašymą, skaitant sutarties sąlygas, vaisto informacinį lapelį ar savivaldybės pranešimą.

Informacinis raštingumas reiškia gebėjimą suprasti, kokios informacijos reikia, ją surasti, palyginti ir tinkamai panaudoti. Pavyzdžiui, žmogus gali perskaityti kelis paieškos rezultatus, tačiau dar turi nuspręsti, kuris jų atsako į klausimą ir kuo galima pasitikėti.

Medijų ir skaitmeninis raštingumas

Medijų raštingumas padeda suprasti, kaip kuriami ir platinami pranešimai. Jis apima gebėjimą atskirti naujieną nuo reklamos ar nuomonės, pastebėti emocinę antraštę, patikrinti vaizdo kilmę ir įvertinti, ko siekia turinio autorius.

Skaitmeninis raštingumas apima praktinį ir saugų technologijų naudojimą. Tai gebėjimas prisijungti prie elektroninės paslaugos, valdyti privatumo nustatymus, atpažinti įtartiną nuorodą, saugoti prisijungimo duomenis ir suprasti, kokius veiksmus patvirtina paspaudimas.

Šie sluoksniai persidengia. Norint saugiai atlikti banko operaciją, reikia perskaityti ekrane pateiktą tekstą, suprasti prašomą veiksmą, įvertinti žinutės šaltinį ir tinkamai naudotis įrenginiu.

Ką raštingumas reiškia Lietuvos gyventojo kasdienybėje

Lietuvoje daugybė paslaugų pasiekiamos elektroniniu būdu, todėl teksto supratimas dažnai tiesiogiai susijęs su skaitmeniniais veiksmais. Viešosios paslaugos instrukcijoje gali tekti atskirti privalomą lauką nuo pasirenkamo, suprasti terminą, pasirinkti tinkamą dokumentą ir patikrinti, ar prašymas išsiųstas.

Elektroninėje bankininkystėje svarbu ne tik mokėti įvesti pavedimo duomenis. Reikia patikrinti gavėją, sumą ir mokėjimo paskirtį, o gavus netikėtą prisijungimo prašymą – neskubėti jo patvirtinti. Banko ar institucijos pavadinimas žinutėje savaime negarantuoja, kad ją išsiuntė nurodyta organizacija.

Socialiniuose tinkluose ar naujienų sraute skaitytojas susiduria su dar kitu iššūkiu. Tikroviška nuotrauka, daug pasidalijimų arba užtikrintas autoriaus tonas nėra patikimumo įrodymas. Naudinga ieškoti pirminio šaltinio, tikrinti publikavimo datą ir palyginti teiginį su kitais patikimais šaltiniais.

Paprasti klausimai padeda patikrinti internete rastą informaciją

Šaltinio vertinimas neturi tapti sudėtingu tyrimu kiekvieną kartą atidarius interneto puslapį. Dažnai pakanka kelių nuoseklių patikrinimų:

Kas paskelbė informaciją ir ar aiškiai nurodytas autorius arba organizacija?
Kada tekstas paskelbtas ar atnaujintas, ir ar data svarbi nagrinėjamai temai?
Ar pateikta nuoroda į pirminį dokumentą, tyrimą, teisės aktą arba institucijos pranešimą?
Ar antraštė tiksliai atitinka teksto turinį, o ne vien skatina emocinę reakciją?
Ar tą patį esminį faktą galima rasti kitame patikimame šaltinyje?

Ypač atsargiai verta vertinti turinį, kuris ragina veikti nedelsiant, prašo prisijungimo duomenų arba žada neįprastą naudą. Tokiais atvejais saugiau pačiam atverti oficialią įstaigos svetainę ar programėlę, o ne spausti žinutėje pateiktą nuorodą.

Rugsėjo 8-osios prasmė keičiasi kartu su informacijos aplinka

Tarptautinė raštingumo diena išlaiko aiškią istorinę atramą – UNESCO ją mini kasmet rugsėjo 8 dieną nuo 1967-ųjų. Tačiau šiandien jos tema apima daugiau nei spausdinto teksto perskaitymą.

Gebėjimas suprasti turinį dabar neatsiejamas nuo klausimo, kas jį sukūrė, kokiame kontekste jis platinamas ir kokių pasekmių gali turėti skaitmeninis veiksmas. Todėl tradicinis, informacinis, medijų ir skaitmeninis raštingumas geriausiai veikia kartu – nuo viešosios paslaugos instrukcijos iki banko pranešimo ar internete rasto patarimo.

Šaltinis: UNESCO

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir kontekstas

Datos istorija paremta UNESCO informacija, o šiuolaikiniai pavyzdžiai paaiškina raštingumo reikšmę kasdienybėje.

Patikros