Jano Bułhako Vilnius: ką parodys spalio 7 d. atidaroma paroda

Automoto kultūros redakcija 2026-10-06 07:49 3 min. skaitymo

Vilniaus universiteto architektūrinis ansamblis su senovinėmis bažnyčiomis bei varpine žydrame danguje.

Spalio 7 d. 17.30 val. Signatarų namų galerijoje atidaroma nemokama Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“. Joje lankytojai išvys du XX a. pirmosios pusės miesto vaizdus: architektūrinį Vilnių ir karo nuniokotą sostinę. Paroda skirta fotografo 150-osioms gimimo metinėms. Ji suteikia progą pažvelgti į fotografijas kaip į miesto kaitos liudijimus.

Autorė – „Automoto Drive“ redakcija. Paskelbta 2026 m. spalio 6 d.

Vienose fotografijose – architektūra, kitose – karo padariniai

Parodos sumanymas remiasi aiškiu sugretinimu. Viena fotografijų dalis kviečia žiūrėti į Vilniaus architektūrą, kita – į miestą po karo niokojimo. Toks gretinimas leidžia klausti ne vien, kurie pastatai matomi kadre. Jis padeda suprasti, kaip tas pats miestas skirtingu metu galėjo atrodyti žmogui, stovinčiam jo gatvėse.

Architektūros fotografijoje dėmesį gali patraukti pastato forma, gatvės perspektyva ar pastatų tarpusavio ryšys. Sugriovimų vaizde tie patys klausimai įgyja kitą reikšmę: kas dingo, kas išliko ir kaip pasikeitė aplinka? Lankytojui verta ieškoti tokių skirtumų, tačiau konkrečių vietų ar statinių nereikėtų tapatinti vien pagal panašų vaizdą. Tam būtini fotografijų aprašai ir jų datavimas.

Ši paroda nėra vien senų miesto vaizdų rinkinys. Jos tema leidžia matyti istorinį lūžį per materialią aplinką. Fotografijoje išsaugota pastato išorė ar gatvės atkarpa gali padėti įsivaizduoti praeities Vilnių, o griuvėsių vaizdas – suvokti, kad miesto istorija apima ir praradimus. Abu žvilgsniai reikalingi, jei norime suprasti, kaip susidaro dabartinis miesto pavidalas.

Ką fotografija gali pasakyti apie praeities Vilnių

Fotografija išlaiko akimirką, bet pati savaime nepapasakoja visos jos istorijos. Kadras gali parodyti, kaip atrodė pasirinkta vieta, kokios buvo matomos pastatų detalės ar kokią žalą galima įžiūrėti. Vis dėlto jis ne visada atsako, kada tiksliai vaizdas sukurtas, kas vyko už kadro ir kodėl fotografas pasirinko būtent tokį žiūros tašką.

Todėl lankantis parodoje pravartu žiūrėti ir į vaizdus, ir į jų pateikimą. Fotografijos pavadinimas, data bei vietos nuoroda, jei jie pateikti, padeda atskirti tai, ką iš tiesų matome, nuo to, ką numanome. Ypač svarbu tai darant išvadas apie karo padarinius: vienas kadras gali tiksliai liudyti matomą žalą, bet neatskleisti viso jos masto mieste.

Jano Bułhako Vilnius: ką parodys spalio 7 d. atidaroma paroda

Jano Bułhako darbų vertė šioje parodoje slypi galimybėje kartu nagrinėti skirtingus Vilniaus vaizdus. Architektūrinis kadras leidžia įsižiūrėti į miesto erdvę iki sugriovimų arba jų nepaliestoje vietoje; karo nuniokoto miesto fotografija primena, kad tokios erdvės nėra nekintamos. Tai nėra paprasta kelionė iš vieno „anksčiau“ į vieną „vėliau“ – kiekvieną vaizdą reikia sieti su jo sukūrimo laiku ir aplinkybėmis.

Kodėl svarbu žinoti, kas liko už kadro

Istorinė fotografija yra ir dokumentas, ir fotografo pasirinkimas. Fotografas sprendžia, kur atsistoti, ką įtraukti į kadrą ir ką palikti už jo ribų. Dėl to nuotrauka suteikia vertingos informacijos apie matomą vietą, tačiau nėra išsamus miesto būklės žemėlapis. Šis skirtumas ypač reikšmingas lyginant reprezentatyvų architektūros vaizdą su sugriovimų fotografija.

Žiūrint į parodą verta sau užduoti kelis konkrečius klausimus. Ar fotografijoje matyti visas pastatas, ar tik jo fragmentas? Ar aplinka padeda nustatyti vietą? Ar greta pateiktas aprašas leidžia žinoti fotografavimo laiką? Tokie klausimai neapsunkina apsilankymo – jie padeda pastebėti daugiau ir atsargiau vertinti, ką vaizdas liudija.

Fotografijos taip pat padeda suvokti miesto atminties spragas. Jei tam tikra vieta išliko tik vaizduose arba šiandien atrodo kitaip, nuotrauka tampa atspirties tašku domėtis jos istorija. Tačiau vien vizualaus panašumo nepakanka tvirtinti, kad atpažinta vieta ar nustatyta pokyčio priežastis. Muziejaus pateikiamas kontekstas čia yra toks pat svarbus kaip pats atspaudas.

Kada ir kur atidaroma paroda

Parodos atidarymas – rytoj, spalio 7 d., 17.30 val. Ji vyks Signatarų namų galerijoje Vilniuje, o lankymas, Lietuvos nacionalinio muziejaus duomenimis, yra nemokamas. Pranešime paroda pristatoma kaip skirta Jano Bułhako 150-osioms gimimo metinėms.

Norintiems ateiti kitu metu prieš kelionę verta pasitikrinti Lietuvos nacionalinio muziejaus skelbiamą informaciją apie parodą: čia pateiktas atidarymo laikas, o įprastas lankymo valandas ir parodos pabaigos datą reikia vertinti pagal naujausią muziejaus informaciją. Pačioje galerijoje pradėti galima nuo fotografijų datų ir vietų aprašų – jie padės susieti kiekvieną vaizdą su konkrečia Vilniaus istorijos atkarpa.

Šaltinis: Lietuvos nacionalinis muziejus

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Parodos informacija

Atidarymo laiką, nemokamą lankymą ir parodos temą skelbia Lietuvos nacionalinis muziejus.

Patikros