Lietuvoje erkės aktyvios ir rudenį: skiepytis dar ne vėlu: ką svarbu žinoti

Medicinos darbuotojas su baltomis pirštinėmis leidžia vakciną į moters petį steriliu švirkštu.

Parengė „Automoto Drive“ redakcija pagal BNS pateiktą medicinos specialistės informaciją.

Vasaros pabaiga ar ruduo nėra priežastis vakcinaciją nuo erkinio encefalito nukelti iki pavasario. Lietuvoje erkės išlieka aktyvios didžiąją metų dalį, o šiltu rudeniu jų sezonas gali užsitęsti iki pat vėlyvo rudens.

Skiepytis galima bet kuriuo metų laiku, tačiau apsauga nesusidaro iškart po pirmosios dozės. Todėl iki šiol nepasiskiepijusiems žmonėms svarbiausias praktinis žingsnis – kreiptis į gydymo įstaigą, kur pagal konkrečią vakciną bus parinkta įprastinė arba pagreitinta schema.

Kol formuojasi imuninis atsakas, gamtoje reikia dėvėti kūną dengiančius drabužius, naudoti repelentus ir grįžus atidžiai apžiūrėti kūną. Radus įsisiurbusią erkę, pravartu žinoti, kaip ją saugiai pašalinti ir kokius simptomus stebėti.

Erkės tyko ne vien giliuose miškuose

Su erkėmis galima susidurti miestų parkuose, soduose, sodybose, pamiškėse ir kitose žaliosiose erdvėse. Didesnę sąlyčio tikimybę turi žmonės, rudenį grybaujantys, uogaujantys, dirbantys sode, vaikštantys miškuose ar dažnai keliaujantys po Lietuvą.

Lietuvoje erkės aktyvios ir rudenį: skiepytis dar ne vėlu: ką svarbu žinoti

Erkės suaktyvėja, kai vidutinė paros temperatūra pakyla maždaug iki 5–7 °C. Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje registruojamas gegužės–spalio mėnesiais, tačiau pavienių atvejų pasitaiko ir ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį – net kovą arba gruodį. Taigi vertinti riziką vien pagal kalendoriaus mėnesį nepakanka: svarbi ir tuo metu vyraujanti temperatūra bei žmogaus veikla žaliosiose erdvėse.

Lietuvoje tarp Europos Sąjungos valstybių nustatoma daugiausia erkinio encefalito atvejų. Specifinė apsauga nuo šios ligos yra vakcinacija, tačiau ji neapsaugo nuo paties erkės įkandimo, todėl kasdienės atsargumo priemonės išlieka reikalingos ir paskiepytiems žmonėms.

Kada pradeda formuotis apsauga

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytoja Evelina Pukenytė ragina iki šiol nepasiskiepijusius žmones vakcinacijos neatidėlioti. Kuo anksčiau pradedamas kursas, tuo greičiau organizmas gali suformuoti imuninį atsaką.

Taikant įprastinę schemą, antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios, o trečioji – po 5–12 mėnesių nuo antrosios. Apsauga pradeda formuotis praėjus maždaug dviem savaitėms po antrosios dozės, tačiau patikimiausią ir ilgiausią poveikį užtikrina užbaigtas trijų dozių kursas.

Lietuvoje erkės aktyvios ir rudenį: skiepytis dar ne vėlu: ką svarbu žinoti

Medikės teigimu, po trijų dozių apie 98–99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams. Vėliau imunitetas palaikomas sustiprinamosiomis dozėmis kas trejus arba penkerius metus, atsižvelgiant į taikomą schemą ir medicinos specialisto rekomendaciją.

Pagreitinta schema gali sutrumpinti laukimą

Žmogui, pradedančiam vakcinaciją vasaros pabaigoje ar rudenį, gydymo įstaigoje gali būti pasiūlyta pagreitinta schema. Tuomet antroji dozė leidžiama po 7–14 dienų, o trečioji – praėjus 5–12 mėnesių nuo antrosios.

Pagreitintas grafikas sutrumpina laiką tarp pirmųjų dozių, bet nepanaikina būtinybės užbaigti kursą. Tikslūs intervalai priklauso nuo konkrečios vakcinos, todėl skiepijimo datą ir tinkamą schemą turi parinkti gydymo įstaiga.

Praleidus dozę kurso savarankiškai keisti nereikėtų

Pavėlavus pasiskiepyti nereikėtų pačiam nustatyti naujos datos, pradėti kurso iš naujo ar nutraukti vakcinacijos. Gydytojas įvertins, kiek dozių jau suleista, kokia schema taikyta ir kiek laiko praėjo nuo paskutinio skiepo.

Jeigu žmogus yra gavęs visas tris pagrindines dozes, tačiau pavėlavo sustiprinamoji dozė, viso kurso dažniausiai kartoti nereikia – vakcinaciją galima tęsti pagal gydytojo sudarytą grafiką.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Automoto Drive redakcija

Automoto Drive redakcija

Automoto Drive redakcija atsako už Automoto Drive publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų