Likę antibiotikai nėra atsarga kitai ligai

Žmogus deda vaistus į savaitinę tablečių dėžutę namų sąlygomis.

Gerklę ar ausį vėl skauda taip pat, kaip aną kartą, o namų vaistinėlėje liko kelios antibiotikų tabletės. Nors gali atrodyti, kad gydymą galima pradėti iš karto, panašūs simptomai dar nereiškia nei tos pačios ligos, nei tokio pat gydymo.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė perspėja nevartoti nuo ankstesnio gydymo likusių antibiotikų, nekeisti vieno preparato kitu ir nedalyti tablečių į trumpesnius kursus. Pajutus infekcijos simptomus reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, o nereikalingus vaistus pristatyti į vaistinę.

Ką svarbu padaryti pirmiausia

Radus likusių antibiotikų, saugus sprendimas yra jų nepradėti vartoti be naujo gydytojo paskyrimo. Ankstesnio recepto, panašių simptomų ar prisiminimo, kad vaistas kadaise padėjo, nepakanka nustatyti dabartinės ligos priežasčiai.

Kol būklė neįvertinta, nereikėtų skaičiuoti, kelioms dienoms užteks likusių tablečių, ieškoti kito antibiotiko kursui užbaigti ar siūlyti vaistų šeimos nariui. Sveikatos priežiūros specialistas turi įvertinti, ar antibiotikų apskritai reikia ir, jei reikia, parinkti konkretų preparatą, dozę bei vartojimo trukmę.

Panašūs simptomai gali slėpti kitą infekciją

Sloga, kosulys, gerklės perštėjimas ar skausmas dažnai paskatina prisiminti anksčiau vartotus vaistus. Tačiau vien pagal savijautą neįmanoma patikimai nuspręsti, ar infekcija yra bakterinė ir ar jai reikalingi antibiotikai.

Pasak E. Šeibokaitės, dalis žmonių į vaistinę ateina jau įsitikinę, kad jiems reikia antibiotikų. Tokį lūkestį neretai sustiprina ankstesnė patirtis: žmogus prisimena, kad pradėjęs vartoti vaistą po kelių dienų pasijuto geriau.

Likę antibiotikai nėra atsarga kitai ligai

Toks sutapimas dar neįrodo, kad pasveikti padėjo būtent antibiotikas. Didelė dalis virusinių kvėpavimo takų infekcijų praeina savaime, o antibiotikai virusų neveikia. Todėl pagerėjimas, prasidėjęs vartojant šiuos vaistus, gali būti klaidingai palaikytas jų poveikiu.

Net gerklės skausmą skirtingais atvejais gali sukelti ne tas pats infekcijos tipas: vieną kartą priežastis gali būti bakterinė, kitą – virusinė. Ankstesnis receptas nėra tinkamo gydymo patvirtinimas naujam susirgimui.

Ankstesnis antibiotikas šįkart gali netikti

Antibiotikai nėra tarpusavyje pakeičiami vien todėl, kad priklauso tai pačiai vaistų grupei. Jie skiriasi veikliosiomis medžiagomis, veikimo mechanizmu, veikimo spektru, dozavimu ir bakterijomis, kurias gali paveikti.

Nuo ankstesnio susirgimo gali skirtis infekcijos sukėlėjas, reikalinga dozė ir gydymo trukmė. Per tą laiką gali būti pasikeitusi ir žmogaus sveikatos būklė, vartojami kiti vaistai ar gydymo poreikis.

Tinkamai parinktas preparatas turi veikti konkretų infekcijos sukėlėją ir reikiamoje organizmo vietoje pasiekti reikalingą koncentraciją. Savarankiškai pasirinktas antibiotikas gali nepadėti, sukelti nepageidaujamų reakcijų arba palikti infekciją tinkamai negydytą.

Likę antibiotikai nėra atsarga kitai ligai

Dėl tos pačios priežasties negalima antibiotikų perduoti šeimos nariui. Net labai panašiai atrodantys simptomai neatskleidžia kito žmogaus sveikatos būklės, alergijų, vartojamų vaistų ar jam tinkamo gydymo.

Trumpas arba sumaišytas kursas didina riziką

Kelios likusios tabletės nėra naujas gydymo kursas. Jei jų neužtenka, negalima savarankiškai tęsti gydymo kitu namuose rastu antibiotiku: gali nesutapti veiklioji medžiaga, dozė ir būtina vartojimo trukmė.

Per maža dozė arba vartojimas ne pagal paskyrimą gali lemti, kad simptomai išliks ar vėliau sugrįš, o infekcija komplikuosis. Vieno antibiotiko pakeitimas kitu taip pat negarantuoja, kad bus veikiamos ligą sukėlusios bakterijos.

Netinkamas vartojimas prisideda ir prie antimikrobinio atsparumo. Antibiotikui sunaikinus jautresnes bakterijas, mažiau jautrios arba atsparios bakterijos gali išlikti ir daugintis. Tai gali turėti pasekmių ne tik konkretaus žmogaus gydymui, bet ir sudaryti sąlygas atsparioms bakterijoms plisti.

E. Šeibokaitė pabrėžia, kad antibiotikų negalima keisti savo nuožiūra, dalyti į atskirus gydymo kursus ar vartoti kitaip, nei paskyrė gydytojas. Gydytojo nurodyta dozė ir vartojimo trukmė yra gydymo dalis, o ne pasirenkama rekomendacija.

Likę antibiotikai nėra atsarga kitai ligai

Kaip elgtis, jei antibiotikai paskirti iš naujo

Vaistus reikia vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Negalima savo nuožiūra keisti dozės, trumpinti gydymo, pradėtą preparatą pakeisti kitu ar dalytis tabletėmis su artimaisiais.

Jeigu kyla abejonių dėl paskyrimo, vartojimo būdo ar nepageidaujamų reakcijų, sprendimo nereikėtų priimti pagal ankstesnio gydymo patirtį. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją arba pasitarti su kitu sveikatos priežiūros specialistu.

Kada neatidėlioti profesionalaus įvertinimo

Jeigu simptomai nepraeina, sugrįžta arba būklė komplikuojasi, nereikėtų bandyti kito namuose esančio preparato. Šaltinyje konkretūs skubiosios pagalbos požymiai nenurodomi, todėl individualią būklę ir pagalbos skubumą turi įvertinti sveikatos priežiūros specialistas.

Namų vaistinėlėje rasti antibiotikai neturėtų atidėti tokio įvertinimo. Tai ypač svarbu, jei savarankiškai pradėjus vartoti likučius savijauta negerėja: vaisto keitimas savo nuožiūra neatskleis ligos priežasties ir negarantuos tinkamo gydymo.

Po gydymo likusių arba nebetinkamų vartoti antibiotikų nereikėtų mesti į buitines atliekas ar nuleisti į kanalizaciją. Lietuvoje juos galima nemokamai pristatyti į vaistinę, kuri pasirūpins saugiu sutvarkymu.

Šaltinis – ELTA pranešimas, parengtas remiantis „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Evelinos Šeibokaitės paaiškinimais.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Automoto Drive redakcija

Automoto Drive redakcija

Automoto Drive redakcija atsako už Automoto Drive publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų