Lietuvos mokiniams skirta pagalba dalies nepasiekia

Viešųjų paslaugų redakcija 2026-09-24 08:32 3 min. skaitymo

Mokytoja dirba su mokiniu klasėje, padėdama įsisavinti mokymosi medžiagą ir suteikdama pagalbą.

„Automoto Drive“ redakcija | 2026 m. rugsėjo 24 d.

Aplankytose Lietuvos mokyklose 56 proc. mokinių, kuriems rekomenduota švietimo pagalba, negavo visos rekomenduotos pagalbos, o 5 proc. negavo jokios. Tokius Valstybės kontrolės audito duomenis aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Skaičiai apibūdina audito metu aplankytas mokyklas, todėl jų negalima laikyti visų šalies mokinių padėties įverčiu. Vis dėlto jie rodo, kad nustatytas pagalbos poreikis ne visada virsta suteikta pagalba.

Specialistų trūksta ir mokyklose, ir vertinimo tarnybose

Lietuvoje specialiųjų ugdymosi poreikių turi apie 58 tūkst. iš 471 tūkst. mokinių, arba 12 proc. Daugiau kaip 90 proc. šių vaikų mokosi bendrosiose klasėse, o 1 proc. – specialiosiose mokyklose ar klasėse. Todėl pagalbos prieinamumas bendrojo ugdymo mokyklose tiesiogiai susijęs su daugelio šių mokinių kasdieniu mokymusi.

Komiteto paskelbtais audito duomenimis, 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų trūksta švietimo pagalbos specialistų, o 40 proc. – mokinio padėjėjų. Tai vienas iš pranešime nurodytų veiksnių, ribojančių pagalbos prieinamumą. Vien šie duomenys neparodo, kiek specialistų trūksta kiekvienoje mokykloje ar kiek laiko konkreti šeima laukia pagalbos.

Sunkumų kyla dar prieš pradedant ją teikti. Nuo 88 iki 98 proc. pedagoginių psichologinių tarnybų nurodė, kad joms trūksta standartizuotų vertinimo instrumentų. Be to, 36 proc. tarnybų susidūrė su tėvų nesutikimu vertinti vaiką. Auditas taip pat pažymėjo, kad šalyje nėra gabių vaikų atpažinimo, vertinimo ir pagalbos teikimo sistemos.

Ką šeimai parodo audito duomenys

Auditas išskiria spragas dviejuose pagalbos etapuose: vertinant vaiko poreikius ir teikiant jau rekomenduotą pagalbą mokykloje. Šeimai svarbu, ar rekomendacija įgyvendinama visa apimtimi, nes dalį pagalbos gaunantis mokinys vis tiek negauna visko, kas jam rekomenduota. Paskelbti bendri rodikliai neatskleidžia, kokios konkrečios pagalbos trūko aplankytose mokyklose, todėl iš jų negalima spręsti apie atskiro vaiko situaciją.

Lietuvos mokiniams skirta pagalba dalies nepasiekia

Savivaldybių išlaidos vienam mokiniui smarkiai skiriasi

2025 m. švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų: 69 proc. sudarė valstybės, 31 proc. – savivaldybių lėšos. Seimo komiteto pranešime nurodoma, kad savivaldybių panaudotos lėšos vienam mokiniui siekė nuo 1 iki 648 eurų. Šis skirtumas rodo nevienodą savivaldybių finansinį indėlį, tačiau vien iš išlaidų dydžio negalima nustatyti, kokią pagalbą gavo konkretus vaikas. Plačiau apie savivaldybių skirtumus rašėme aptardami švietimo pagalbos prieinamumą Lietuvoje.

Pagalbos tęstinumas aktualus ir baigiant mokslus. Nors 90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių baigiamojo kurso mokinių sėkmingai baigia profesinio mokymo programas, komiteto pranešime nurodoma, kad įsidarbina 32 proc., o 68 proc. lieka neįsidarbinę. Pateikti duomenys nepaaiškina visų šio skirtumo priežasčių.

Siūloma mokyklas apie mokinių poreikius informuoti anksčiau

Tarp komitete aptartų siūlymų – mokykloms informaciją apie būsimus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius perduoti iki rugsėjo 1-osios. Taip pat siūloma nustatyti aiškius vaikų vertinimo standartus, mažinti mokytojų ir specialistų administracinę naštą, gerinti pagalbos prieinamumą bei stiprinti profesinio mokymo įstaigų atskaitomybę už šiai sričiai skiriamas lėšas.

Komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė nurodė, kad parlamentinė švietimo pagalbos sistemos kontrolė bus tęsiama bendradarbiaujant su savivaldybių, mokyklų bendruomenių ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais. Seimo komiteto pranešime nenurodyta, kada siūlomos priemonės galėtų būti įgyvendintos.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Duomenų šaltinis

Straipsnyje remiamasi Seimo komiteto paskelbtais Valstybės kontrolės audito duomenimis; aplankytų mokyklų rezultatai neapibendrinami visoms mokykloms.

Patikros

Atskirtas visos šalies mokinių skaičius nuo audito metu aplankytų mokyklų rezultatų.
Palyginti pranešime pateikti specialistų trūkumo ir suteiktos pagalbos rodikliai.
Finansavimo ir įsidarbinimo skaičiai pateikti su šaltinyje nurodytu kontekstu.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pranešimas, paskelbtas BNS Ieškoti papildomo konteksto