Vaiko pagalbą Lietuvoje vis dar lemia pašto kodas
Parengė „Automoto Drive“ redakcija pagal Valstybės kontrolės audito duomenis.
2025 metais švietimo pagalbai Lietuvos mokyklose panaudota 287,4 mln. eurų – 54 mln. eurų daugiau nei metais anksčiau. Tačiau Valstybės kontrolės auditas atskleidė ryškų teritorinį atotrūkį: savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 iki 648 eurų.
Šis 648 kartų skirtumas savaime neparodo, kokią pagalbą gavo konkretus vaikas. Vis dėlto jis liudija, kad Lietuvos savivaldybių galimybės ir pasirinkimas prisidėti prie valstybės finansavimo labai nevienodi. Dėl to įtraukusis ugdymas skirtingose šalies vietose remiasi nevienodomis pradinėmis sąlygomis.
Finansavimas išaugo, tačiau savivaldybių indėlis išsiskyrė
Iš 2025 metais švietimo pagalbai panaudotų 287,4 mln. eurų valstybės biudžetas skyrė 199,5 mln. eurų, o savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų – 87,9 mln. eurų. 2024 metais bendra suma siekė 233,4 mln. eurų.
| Rodiklis | Audito duomenys |
|---|---|
| Bendra suma 2024 m. | 233,4 mln. Eur |
| Bendra suma 2025 m. | 287,4 mln. Eur |
| Valstybės lėšos 2025 m. | 199,5 mln. Eur |
| Savivaldybių lėšos 2025 m. | 87,9 mln. Eur |
| Savivaldybių indėlis vienam mokiniui | 1–648 Eur |
| Vidutinis savivaldybių indėlis | 190 Eur |
Daugiau už 190 eurų vidurkį vienam mokiniui skyrė tik 30 proc. savivaldybių. Net 93 proc. savivaldybių švietimo pagalbai panaudojo mažiau savo lėšų nei valstybė. Ten, kur vietos biudžeto indėlis menkas, mokykloms tenka išsitekti iš valstybės skiriamų mokymo lėšų.
Didžiausią kainą moka daugiau pagalbos reikalingi vaikai
Dabartinio finansavimo, auditorių vertinimu, dažnai pakanka tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Didėjant vaiko poreikiams, atotrūkis tarp skiriamos ir reikalingos sumos plečiasi.
Vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio pagalbai reikėtų maždaug 1,6 karto daugiau lėšų. Didelių poreikių atveju reikėtų apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau nei dabar skiriama.
Tai reiškia, kad vienodas bazinis finansavimas neužtikrina vienodos realios pagalbos. Vaikui gali reikėti dažnesnio specialisto darbo ar daugiau individualios pagalbos, tačiau mokyklos galimybės tai suteikti priklauso nuo turimų pareigybių, patalpų ir vietos finansinio indėlio.
Net turint pinigų specialistų gali nebūti
Auditas parodė, kad didesnis finansavimas savaime negarantuoja geresnės švietimo pagalbos mokyklose. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančių žmonių buvo beveik tris kartus mažiau.
Logopedų laisvų darbo vietų buvo septynis kartus daugiau nei kandidatų. Todėl neužpildytų pareigybių turi ne vien mažesnės ar mažiau lėšų skiriančios savivaldybės – darbuotojų trūksta ir didžiuosiuose miestuose.
Kai kuriuose mokyklų skyriuose nesusidaro visas specialisto etatas, nes specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų yra nedaug. Darbuotojams siūloma aptarnauti kelis skirtingose vietovėse esančius skyrius, tačiau dalis jų atsisako važinėti. Tokiu atveju darbo laikas tenka kelionėms ir organizaciniams klausimams, o ne tiesioginei pagalbai vaikams.
Pagalbą riboja ir nepritaikytos mokyklų patalpos
Mokyklos auditoriams nurodė, kad specialistams trūksta tinkamų kabinetų ir kitos infrastruktūros. Kai kurios ugdymo įstaigos dėl patalpų arba darbuotojų stokos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių.
Šie duomenys neleidžia visų savivaldybių vertinti vien pagal vienam mokiniui išleistą sumą. Didelės išlaidos gali rodyti stipresnį vietos indėlį, bet jos neatskleidžia, ar pavyko pasamdyti reikiamus specialistus ir ar pagalba vaiką pasiekė laiku.
Vien didesnio biudžeto neužteks
Audito rezultatai išryškina kelias tarpusavyje susijusias užduotis: finansavimą susieti su realiu mokinio poreikių lygiu, mažinti savivaldybių galimybių atotrūkį, pritraukti specialistų ir sudaryti sąlygas jiems dirbti mokyklose bei nutolusiuose skyriuose.
„Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena“, – teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Audito skaičiavimu, labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio pagalbai vidutiniškai reikėtų 2,6 karto daugiau lėšų nei skiriama dabar.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias
Publikacijoje išlaikytos Valstybės kontrolės audite nurodytos finansavimo, specialistų paklausos ir mokinių poreikių proporcijos.
- Palygintos 2024 ir 2025 metų bendros švietimo pagalbos išlaidos.
- Atskirti valstybės ir savivaldybių 2025 metų finansiniai indėliai.
- Patikrintos specialistų darbo vietų ir darbo ieškančiųjų proporcijos.
- Išlaikytas skirtumas tarp finansavimo dydžio ir realaus pagalbos prieinamumo.
- Šaltinis
- Valstybės kontrolės informacija, paskelbta per BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-11 08:13
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai