Lietuvos verslo silpniausia grandis išryškėja per krizę
Įmonės veiklą gali sustabdyti ne vien sugadinta įranga ar nutrūkęs tiekimas. Kartais pakanka neveikiančios informacinės sistemos, neprieinamų klientų duomenų, vieno svarbaus darbuotojo nebuvimo arba neaiškios sprendimų grandinės.
Pasaulio ekonomikos forumo rengiamoje „Global Risks Report“ rizikos vertinamos nuo vienų metų iki dešimtmečio perspektyvos. Tačiau Lietuvos bendrovėms nėra praktiška vienodai ruoštis daugiau kaip 30 ataskaitoje nagrinėjamų geopolitinių, kibernetinių, technologinių, klimato ir kitų grėsmių. Atsparumo planas turėtų prasidėti nuo konkretaus klausimo: be ko įmonė negalėtų tęsti veiklos?
Šis praktinis paaiškinimas parengtas pagal BNS paskelbtą „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovo Valdemaro Jakubovskio tekstą. Jame remiamasi 2026 m. tarptautinėmis rizikų ataskaitomis ir 2025 m. Lietuvos bei Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa.
Kritinės priklausomybės prasideda nuo kasdienės veiklos
Pirmasis žingsnis – nustatyti procesus ir išteklius, be kurių įmonė negalėtų vykdyti pagrindinių įsipareigojimų. Gamybos bendrovei lemiama gali būti viena įrenginių linija, prekybos įmonei – sandėlis ir logistika, o paslaugų verslui – informacinė sistema, klientų duomenys ar keli specifinių žinių turintys darbuotojai.
Vertinant priklausomybes naudinga nagrinėti ne padalinius, o visą konkretaus produkto ar paslaugos kelią. Reikia matyti, iš kur gaunamos žaliavos ar duomenys, kas priima sprendimus, kokios sistemos naudojamos ir kaip rezultatas pasiekia klientą. Taip atsiskleidžia grandys, kurios organizacijos struktūroje gali atrodyti nedidelės, tačiau sutrikus sustabdytų visą veiklą.
Kiekvienai kritinei grandžiai reikėtų įvardyti galimą sutrikimą ir jo padarinius. Jei įmonė priklauso nuo vieno tiekėjo, klausimas yra ne vien jo pakeičiamumas. Reikia įvertinti, per kiek laiko alternatyvus partneris galėtų pradėti tiekti reikiamą kiekį ir ar jo paslaugomis tuo pat metu nesiremtų kitos rinkos bendrovės.
Prioritetas teikiamas poveikiui, o ne grėsmių skaičiui
Rizikų sąrašas savaime neparodo, kam skirti daugiausia dėmesio. Prioritetą turėtų lemti galimo poveikio mastas, sutrikimo tikimybė ir laikas, per kurį įmonė privalėtų atkurti veiklą.
Geopolitinė įtampa gali paveikti tiekimą, logistikos maršrutus ar įmonės turtą. Šiai grupei priskiriami ir retesni, bet didelio poveikio scenarijai: sabotažas, civiliniai neramumai, piktavališkas turto sugadinimas ar karinio pobūdžio veiksmai. Juos vertinant reikia nustatyti, kurios veiklos vietos, atsargos ar partneriai būtų labiausiai pažeidžiami.
Kibernetinis incidentas gali apriboti prieigą prie sistemų ir duomenų net tada, kai fizinis turtas lieka nepaliestas. Todėl įmonė turi žinoti, kokios sistemos būtinos kasdienei veiklai, kas atsakingas už jų atkūrimą ir kokias funkcijas galima laikinai vykdyti kitu būdu.
Tiekimo grandinės rizika išlieka itin praktiška problema. „Allianz Risk Barometer 2026“ duomenimis, dauguma apklaustųjų savo tiekimo grandines laikė tik iš dalies atspariomis, o labai atspariomis jas įvardijo vos 3 proc. respondentų. Šis rodiklis rodo skirtumą tarp popieriuje numatytos alternatyvos ir realiai reikiamu greičiu bei mastu veikiančio sprendimo.
Technologijų ir klimato rizikas taip pat reikia sieti su konkrečia veikla. Nauja sistema gali padidinti našumą, bet kartu sukurti priklausomybę nuo debesijos paslaugos, duomenų kokybės ar išorinio technologijų tiekėjo. Klimato reiškiniai gali veikti patalpas, įrangą, transportą ar partnerių galimybes vykdyti įsipareigojimus.
Sprendimų grandinė turi būti aiški dar iki sutrikimo
Europos vidaus auditorių tyrimo „Risk in Focus 2026“ ataskaitoje nurodoma, kad organizacijoms vis sunkiau planuoti ilgesniam nei kelių ketvirčių laikotarpiui, nes rizikos kinta greičiau už įprastus planavimo ciklus. Tokiomis sąlygomis įmonę gali stabdyti pats incidentas ir delsimas nuspręsti, kas turi veikti.
Veiklos tęstinumo plane turi būti aiškiai paskirstytos atsakomybės. Darbuotojai turi žinoti, kas įvertina incidentą, kas gali sustabdyti procesą, kas kreipiasi į partnerius ir kas informuoja klientus. Jei pagrindinis sprendimų priėmėjas nepasiekiamas, turi būti numatytas jį pakeičiantis asmuo ir jo įgaliojimai.
IT, tiekimo, finansų, personalo, komunikacijos ir draudimo sprendimai negali veikti kaip atskiri planai. Pavyzdžiui, techninis sistemos atkūrimas nepadės, jei komanda neturės prieigos prie duomenų, finansavimo skubiems darbams ar parengto būdo informuoti klientus apie vėlavimą.
„Allianz Risk Barometer 2026“ akcentuoja integruotas atsparumo strategijas, scenarijų modeliavimą ir streso testus. Mažesnei įmonei tai nebūtinai reiškia sudėtingą analizės modelį. Vadovų komanda gali pasirinkti vieną realistišką scenarijų, pereiti visą veiksmų seką ir patikrinti, kur trūksta atsakingo žmogaus, informacijos, įgaliojimų ar finansinių išteklių.
Planą B reikia išbandyti tokiu mastu, kokio prireiktų
Atsarginis tiekėjas, alternatyvus maršrutas ar duomenų kopija dar negarantuoja veiklos tęstinumo. Alternatyva gali pradėti veikti per lėtai, aptarnauti tik dalį įmonės poreikio arba pati priklausyti nuo to paties infrastruktūros tiekėjo.
Bandymo metu verta fiksuoti laiką: kiek užtruko pastebėti sutrikimą, priimti sprendimą, susisiekti su partneriais ir atkurti svarbiausią procesą. Jei numatytas atkūrimo laikas neatitinka klientų, gamybos ar finansinių įsipareigojimų, planą reikia koreguoti dar prieš tikrą incidentą.
Testas turėtų apimti ir paprastas praktines kliūtis. Ar atsakingų asmenų kontaktai pasiekiami neveikiant pagrindinei sistemai? Ar pavaduojantis darbuotojas turi reikalingas prieigas? Ar alternatyvus tiekėjas žino, kokio kiekio ir termino gali prireikti? Atsakymai parodo, ar plane įrašytos priemonės iš tiesų parengtos naudoti.
Automatizavimas keičia ir rizikų žemėlapį
„PwC“ 2025 m. Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausoje 59 proc. Lietuvos įmonių vadovų nurodė planuojantys daug dėmesio skirti procesų ir sistemų automatizavimui. Dar 51 proc. dėmesį ketino telkti į pažangias technologijas, įskaitant debesiją ir dirbtinį intelektą.
Diegiant technologijas reikia iš naujo peržiūrėti atsakomybes, duomenų valdymą ir veiklos atkūrimo scenarijus. Automatizuotas procesas gali sumažinti rankinio darbo, tačiau jo sutrikimas gali vienu metu paveikti didesnę veiklos dalį. Įmonei reikia žinoti, kas sugebėtų procesą valdyti ar bent laikinai palaikyti, jei technologinis sprendimas taptų neprieinamas.
Šį vertinimą pravartu atlikti prieš sistemos diegimą ir pakartoti jai pradėjus veikti. Tada galima palyginti numatytas priklausomybes su tomis, kurios atsirado realiame darbe.
Finansinis atkūrimas planuojamas kartu su veiklos tęstinumu
Prevencija nepašalina visų sutrikimų. Finansiniame plane reikia vertinti tiesioginę žalą turtui, veiklos atkūrimo išlaidas ir galimą pajamų praradimą, kol įmonė grįš į įprastą ritmą.
Toks vertinimas turi remtis pasirinktais veiklos scenarijais. Jei neveiktų pagrindinė gamybos linija, informacinė sistema ar logistikos partneris, įmonė turėtų apskaičiuoti, kokių išlaidų pareikalautų laikinas sprendimas ir kiek laiko ji galėtų išlaikyti veiklą sumažėjus pajamoms.
Draudimas gali būti viena finansinio atsistatymo plano dalių, tačiau jo apimtį reikia derinti su nustatytomis kritinėmis priklausomybėmis ir realiais atkūrimo kaštais. Viena priemonė nepakeičia atsarginių procesų, sprendimų grandinės ir patikrintų alternatyvų.
Rizikų peržiūra turi sekti verslo pokyčius
Atsparumo planą reikia atnaujinti pasikeitus tiekėjui, logistikos maršrutui, technologinei sistemai, pagrindiniams darbuotojams ar veiklos rinkai. Periodinė vadovų peržiūra leidžia patikrinti, ar anksčiau nustatytos kritinės grandys tebėra aktualios ir ar neatsirado naujų priklausomybių.
Praktiniam patikrinimui pakanka pasirinkti vieną svarbiausią procesą, įvardyti jo išteklius, atsakingus žmones, tiekėjus ir sistemas, o tada sumodeliuoti vienos grandies sutrikimą. Peržiūra turi baigtis konkrečiu veiksmu, atsakingu asmeniu ir terminu, kada nustatyta spraga bus pašalinta.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltiniai ir metodas
Praktinės rekomendacijos susistemintos pagal BNS paskelbtame eksperto tekste nurodytas rizikų ataskaitas ir apklausų duomenis.
- Išskirtos šaltinyje įvardytos geopolitinės, kibernetinės, tiekimo, technologijų ir klimato...
- Išlaikyti šaltinyje pateikti 3, 59 ir 51 proc. rodikliai bei jų kontekstas.
- Atskirtos prevencijos, veiklos tęstinumo ir finansinio atkūrimo priemonės.
- Rekomendacijos nepapildytos šaltinyje nepateiktais teisės aktų, kainų ar rinkos duomenimis...
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-10 17:40
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai