Ukrainoje išbandytos lietuviškos kameros siekia NATO rinkų

Automoto Drive redakcija 2026-09-04 10:07 3 min. skaitymo

Barzdotas vyras su švarku kalba į mikrofoną prie tribūnos konferencijų salėje auditorijai.

Parengė „Automoto Drive“ redakcija pagal BNS pateiktą medžiagą.

„Luna Robotics“ inžinierių darbo ritmą naktinio matymo technologija apvertė tiesiogine prasme: dieną komanda rašo kodą, o naktį tikrina, kaip jis veikia tamsoje. Tačiau svarbiausi bandymai vyksta ne laboratorijoje. Bendrovės teigimu, jos dronų vaizdo sistemos naudojamos Ukrainos kariniuose padaliniuose, o operatorių pastabos grįžta kūrėjams ir tampa programinės įrangos pakeitimais.

Lietuvos įmonei ši patirtis padeda spręsti du uždavinius: greičiau pritaikyti technologiją realioms sąlygoms ir pagrįsti jos patikimumą kalbantis su NATO valstybių kariuomenėmis bei gynybos sektoriaus partneriais.

Ukrainoje išryškėjo naktinio matymo spraga

„Luna Robotics“ kuria aparatinę ir programinę vaizdo sistemų įrangą bepiločiams orlaiviams. Įmonė daugiausia orientuojasi į NATO ir sąjungininkų rinkas Europoje, Jungtinėse Valstijose bei Ukrainoje.

Jos pasirinkta kryptis susijusi su FPV dronų, valdomų pagal tiesiogiai perduodamą vaizdą, vaidmens pokyčiu Ukrainoje. Iš lenktynėms ir laisvalaikiui naudotos technologijos jie virto plačiai naudojama šiuolaikinio karo priemone, tačiau skrydžiams tamsoje trūko ekonomiškai pagrįstų vaizdo sprendimų.

Bendrovės vadovo Elvino Kukio teigimu, terminė kamera galėjo kainuoti penkis ar net dešimt kartų daugiau už visą FPV droną. Todėl komanda ėmė kurti pigesnę naktinio matymo alternatyvą. Pirmieji įrenginiai Ukrainą pasiekė per partnerius ir savanorių organizacijas, vėliau įmonė užmezgė tiesioginį bendradarbiavimą su Ukrainos karinėmis pajėgomis ir technologijų integratoriais.

Operatorių pastabos grįžta tiesiai inžinieriams

Trumpa grandinė tarp naudotojo ir kūrėjo leidžia keisti produktą pagal per realias užduotis pastebėtas problemas. „Luna Robotics“ analizuoja operatorių bei padalinių vadų atsiliepimus ir misijų vaizdo medžiagą, tačiau neviešina operacinių detalių.

Vienas bendrovės pateikiamų pavyzdžių – naktinio vaizdo apdorojimo algoritmų koregavimas. Ukrainoje dirbę operatoriai susidūrė su skirtingu apšvietimu ir kontrastu, todėl programinė įranga buvo pakeista taip, kad kamera geriau prisitaikytų prie kintančios aplinkos. Vaizdas apdorojamas pačioje kameroje realiuoju laiku.

Kadangi elektroninę dalį ir programinę įrangą kuria ta pati komanda, atnaujinimus galima greitai perduoti pakartotiniam naudotojų vertinimui. Didžiausia įmonės darbuotojų grupė sutelkta tyrimų ir plėtros srityje.

Realus naudojimas stiprina eksporto argumentą

Gynybos pramonėje vartojamas apibūdinimas „battlefield-tested“ reiškia, kad technologija buvo naudojama realioje kovinėje aplinkoje, o ne vien poligone ar laboratorijoje. E. Kukio teigimu, tokia patirtis padeda greičiau pelnyti potencialių partnerių ir kariuomenių pasitikėjimą.

Vis dėlto pateiktame šaltinyje nėra standartizuotų bandymų rezultatų, gedimų statistikos ar duomenų, kurie leistų „Luna Robotics“ sistemas tiesiogiai palyginti su konkurentų produktais. Ukrainoje sukaupta patirtis patvirtina realų naudojimą ir produkto tobulinimo procesą, tačiau pati savaime negarantuoja kontraktų.

Kliūtimi išlieka ir gynybos sektoriaus pirkimų struktūra. Galutinis naudotojas, pirkėjas bei sprendimą priimanti institucija dažnai yra skirtingos grandys, o ilgi viešųjų pirkimų ciklai apsunkina užsakymų ir gamybos planavimą.

Lietuvos technologijoms reikia tarptautinių kontaktų

Įmonių matomumą užsienyje padeda didinti Inovacijų agentūros organizuojami renginiai ir nacionaliniai stendai parodose. „Luna Robotics“ sprendimas ankstesniame „Baltic Miltech Summit“ renginio „Pitch Battle“ konkurse buvo pripažintas geriausiu, o 2026 m. bendrovė technologijas pristatė pasaulinėje gynybos pramonės parodoje „Eurosatory“.

Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovės Živilės Pilvelės pateiktais duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį Ukraina buvo penkta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. Jai teko 5,5 proc. šio eksporto vertės, o, palyginti su 2025 m., į Ukrainą išvežamų prekių vertė padidėjo 218,7 mln. eurų.

„Luna Robotics“ Ukrainą vertina ir kaip ilgalaikę rinką, kurioje ketina plėsti bendradarbiavimą su vietos partneriais bei technologijų integraciją. Kitas „Baltic Miltech Summit“ numatytas 2027 m. birželio 29 d. Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias

Publikacijoje bendrovės teiginiai atskirti nuo Inovacijų agentūros pateiktų eksporto duomenų ir pažymėtos šaltinyje nepateiktos veikimo metrikos.

Patikros

Sutikrinti įmonės vadovo vardas, pareigos ir cituojami teiginiai.
Išlaikyti šaltinyje nurodyti 2026 m. eksporto rodikliai.
Patikrinta „Baltic Miltech Summit“ vieta ir šaltinyje nurodyta 2027 m. birželio 29 d.
Nepridėta konkrečių techninių charakteristikų ar veiksmingumo rodiklių, kurių šaltinis nep...

BNS Ieškoti nepriklausomo konteksto