Kodėl oro tarša dažnai prasideda ne nuo išmetimo vamzdžio?
Išgirdus žodžius „automobilių tarša“, daugumai pirmiausia prieš akis iškyla dūmai iš išmetimo vamzdžių. Ir tai – teisinga asociacija, nes išmetamosios dujos yra viena pagrindinių klimato kaitos ir oro užterštumo priežasčių. Tačiau yra ir dar vienas, gerokai paslaptingesnis teršėjas – automobilių padangos.
Kasmet į mūsų atmosferą bei vandenis patenka apie 6,1 mln. tonų padangų dulkių. Tai didžiulis kiekis mikroplastiko, kuris tampa vis sunkiau išsprendžiama aplinkosaugos problema. Būtent todėl ES lygmeniu šiuo klausimu intensyviai domisi įvairios organizacijos, tokios kaip ECOS.
Iš kur atsiranda padangų dulkės?
Kaskart stabdant, greitėjant ar sukant vairą, padangos dėvisi. Tai – visiškai natūralus procesas, tačiau jis palieka mažas mikrodaleles, kurios vėliau užteršia orą, dirvožemį ir vandens telkinius.
Padangos vidutiniškai sudarytos iš 19 % natūralios gumos ir 24 % sintetinės gumos, kuri yra polimerinis plastikas. Likusi dalis – metalai ir įvairūs cheminiai junginiai. Tad, kai padanga trinasi į asfaltą, į aplinką patenka smulkios plastiko mikrodalelės, kurios lengvai tampa ore sklandančiomis dulkėmis, o vėliau nusėda į mūsų plaučius.
Ne tik žmonės – kenčia ir žuvys
Tyrimai parodė, kad padangų dulkės kenkia ne tik mums. Laboratoriniai bandymai bei realūs atvejai atskleidė, kad mikroplastikas stipriai paveikia jūrų gyvūniją. Pavyzdžiui, mokslininkai įrodė ryšį tarp lašišų žūties miesto upėse ir padangose naudojamų chemikalų koncentracijos.
Ką daro ES dėl padangų taršos?
Tikslai ambicingi, bet ar jų pakaks?
Pagal ES „Nulinės taršos veiksmų planą“, iki 2030 m. planuojama 30 % sumažinti mikroplastikų išsiskyrimą į aplinką. Vienas būdų to pasiekti – skatinti rinką naudoti padangas, kurios mažiau dėvisi.
2022 m. lapkritį Europos Komisija pateikė siūlymą griežtinti automobilių išmetamųjų dujų standartus, o taip pat nustatyti ribas padangų dalelių emisijai. Vis dėlto tokie ribojimai vargu ar bus efektyvūs be tarptautinio standarto, kaip tiksliai matuoti padangų dėvėjimąsi.
Kodėl svarbu nustatyti viršutinę ribą?
ES politikai turėtų kuo greičiau sutarti dėl ambicingos maksimalios padangų dėvėjimosi ribos. Kodėl? Nes įprasta padanga per savo eksploatacijos laiką praranda 10–30 % protektoriaus, o tai – plastikai bei potencialiai pavojingos cheminės medžiagos, kurios teršia aplinką.
Tyrimai rodo, kad padangų kokybė labai skirtinga. Pašalinus prasčiausiai pasirodančias iš rinkos, galima reikšmingai sumažinti mikroplastiko kiekį. Vis dėlto, paradoksas: mažiau šiurkščių dalelių išskiriančios padangos kartais į aplinką išskiria daugiau smulkiųjų dalelių, kurios lengviau patenka į kvėpavimo takus. Todėl reikia testų, kurie vertintų ne tik bendrą dilimą, bet ir smulkiosios frakcijos susidarymą.
Padangų sudėtis – dar viena problema
Policymakeriai turi labiau kontroliuoti padangų gamyboje naudojamas medžiagas. Kai kurios įmonės gali rinktis mažiau dėvimas, bet dar toksiškesnes chemines medžiagas, kurios ilgainiui aplinkai kenkia dar labiau. Kai kurie antioksidantai, naudojami apsaugoti gumą nuo skilimo, yra žinomi kaip ekotoksiniai, bet vis tiek plačiai naudojami. ES turėtų tai reguliuoti griežčiau, pasitelkdama „Ecodesign for Sustainable Products“ reglamentą, kad neatsitiktų taip, jog mikroplastiko sumažės, bet jis taps dar pavojingesnis.
Ar tik padangos padės išspręsti problemą?
Reikia platesnių priemonių
Uždraudus padangas, kurios labai dėvisi, mikroplastiko kiekis tikrai sumažėtų. Tačiau jei keliais ir toliau riedės vis sunkesni SUV ir kiti dideli automobiliai, bendras taršos mastas vis tiek augs. Todėl Europos Komisija turėtų pasiūlyti konkrečius sprendimus, kaip tai subalansuoti – skatinti viešąjį transportą bei krovininio transporto perkėlimą nuo kelių ant geležinkelių ar vandens kelių.
Išvados: ką turi žinoti apie padangų dulkes ir taršą?
Padangų dėvėjimasis – nematoma, bet milžiniška mikroplastiko taršos dalis, kuri daro poveikį ne tik mūsų sveikatai, bet ir vandens ekosistemoms. Nors ES jau užsibrėžė ambicingus tikslus sumažinti mikroplastiko patekimą į aplinką, vien to neužteks.
Reikia:
- Griežtų ribų padangų dėvėjimuisi, kad iš rinkos būtų pašalintos labiausiai teršiančios padangos.
- Kontrolės, kokios cheminės medžiagos naudojamos gamyboje, kad nesumažintume mikroplastiko kiekio tik tam, kad jis taptų dar pavojingesnis.
- Platesnės transporto politikos, skatinančios viešąjį transportą ir krovinių pervežimą geležinkeliais bei laivais.
Galiausiai, kaip vartotojai, galime rinktis kokybiškesnes, lėčiau dėvimas padangas ir reguliariai tikrinti jų būklę. Tai ne tik padės aplinkai, bet ir užtikrins saugesnį bei taupesnį vairavimą.