Pelėsis namuose grįžta ne be priežasties: ką tikrinti?
Atvėsus orams ant langų dažniau kaupiasi kondensatas, drėksta vonios kambario paviršiai, o sienų kampuose gali atsirasti tamsių dėmių. Pravertas langas ar nuvalytas pelėsis kartais padeda tik trumpam. Jei dėmė sugrįžta, didėja arba atsiranda specifinis kvapas, tikėtina, kad reikia ieškoti drėgmės šaltinio ar šaltų pastato konstrukcijų.
Pirmiausia atskirkite paviršinę drėgmę nuo konstrukcijų problemos
KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentė dr. Jurgita Černeckienė nurodo dvi pagrindines pelėsio atsiradimo priežastis: ilgai drėgną paviršių ir per žemą jo temperatūrą.
Vonios kambaryje pelėsis gali formuotis dėl ant sienų, grindų ar kitų paviršių užsilaikančių vandens lašelių. Tokiu atveju svarbu paviršius nusausinti, patalpą intensyviau vėdinti ir sudaryti sąlygas vandeniui kuo greičiau išgaruoti. Po maudymosi drėgmę galima pašalinti specialiu nubraukimo įrankiu, o vėdinimo sistemą įjungti intensyvesniu režimu.
Drėgni paviršiai neturėtų būti uždengti rankšluosčiais, higienos reikmenimis ar kitais daiktais. Kuo ilgiau jie lieka šlapi ir mažiau gauna oro, tuo palankesnės sąlygos pelėsiui augti.
Vien oro sausintuvo gali nepakakti
Jei pelėsis atsiranda ant šaltų sienų, vien mažinti oro drėgmę nėra ilgalaikis sprendimas. Kai paviršiaus temperatūra nukrinta žemiau rasos taško, ant jo kondensuojasi drėgmė. Būtent šis drėgmės ir šalčio derinys gali sudaryti sąlygas pelėsiui plisti.
Pelėsis dažnai išryškėja šalčio tilteliuose – konstrukcijų vietose, kurių šilumos izoliacija yra prastesnė nei aplink. Tai gali būti zonos ties langų ar durų sąramomis, metaliniais tvirtinimo elementais ar plonesniu šilumos izoliacijos sluoksniu.
Riziką didina ir prie išorinės sienos pristumti baldai. Jie neleidžia šiltam patalpos orui pasiekti sienos, todėl paviršius už baldo išlieka šaltesnis. Jei tokioje vietoje kaupiasi kondensatas, pelėsis gali atsirasti net tada, kai likusioje patalpos dalyje problemos nematyti.
Kokia drėgmė gyvenamosiose patalpose laikoma tinkama?
Prieš įsigyjant elektrinį ar cheminį sausintuvą verta išmatuoti santykinę oro drėgmę. J. Černeckienė nurodo, kad gyvenamosiose patalpose ji turėtų siekti apie 40–60 procentų.
Per daug sausas oras taip pat nėra geras sprendimas. Santykinei drėgmei nukritus žemiau 40 procentų, sąlygos gali būti nepalankios akių ir kvėpavimo takų gleivinėms bei odai. Paprastas drėgmės matuoklis padeda įvertinti, ar problema iš tiesų susijusi su per dideliu oro drėgniu.
Kada langų rasojimas tampa įspėjamuoju ženklu?
Nedidelis langų rasojimas itin šaltomis dienomis, trumpam po maudymosi ar intensyvaus maisto gaminimo gali būti įprastas reiškinys. Kondensatas susidaro šiltam ir drėgnam patalpos orui susilietus su šaltesniu stiklu.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti, jei langai rasoja nuolat, vanduo teka stiklu žemyn arba patamsėja langų kampai ir stiklo paketo bei rėmo sandūros. Tokie požymiai gali rodyti nesandarų stiklo paketą arba susidėvėjusias lango rėmo tarpines.
Tokiu atveju gali reikėti išvalyti ar pakeisti tarpines, pakeisti stiklo paketą, o kai kuriais atvejais – ir visą langą. Jei patalpose palaikoma įprasta drėgmė, tačiau pelėsis vis tiek kartojasi, priežasties reikėtų ieškoti konstrukcijose.
Vonios vėdinimas turi pašalinti drėgmę iš visos patalpos
Vėdinimo sprendimas priklauso nuo to, kaip oras patenka į vonios kambarį. Jei jis tiekiamas per langą, oro šalinimo vieta turėtų būti kuo toliau nuo lango. Jei oras patenka per tarpą po durimis, ištraukimo vieta turėtų būti kuo toliau nuo durų.
Kai yra galimybė rinktis, ištraukimo groteles arba vietinį ventiliatorių verta įrengti ten, kur garuoja daugiausia vandens – pavyzdžiui, virš dušo ar vonios. Kartu turi būti užtikrintas visos patalpos vėdinimas, o ne tik vienos zonos oro pašalinimas.
Drėgmės jutikliai gali automatiškai reguliuoti mechaninio vėdinimo intensyvumą. Tačiau net ir gera sistema nepašalins problemos, jei drėgmė kaupiasi dėl nesandarių konstrukcijų ar prasto paviršių įrengimo.
Požymiai, kad reikia tikrinti pastatą
Vien matomos dėmės nuvalymas dažniausiai nepašalina pelėsio priežasties. Gilesnės problemos tikimybę didina keli pasikartojantys požymiai:
- pelėsio dėmė didėja arba greitai vėl atsiranda;
- patalpoje jaučiamas specifinis pelėsio kvapas;
- pradeda luptis tapetai, dažai ar tinkas;
- drėgmė kaupiasi už gipso kartono, po grindimis ar sienos sluoksniuose;
- pelėsis formuojasi šaltuose kampuose, ties langais ar už baldų.
Tokiais atvejais gali tekti užsandarinti mikroplyšius, apšiltinti šalčio tiltelio vietas arba visą konstrukciją, sutvarkyti langų ir durų tarpines. Jei drėgmė į pastatą patenka iš išorės, tikrinama stogo danga, lietaus vandens nuvedimo sistema, pamatų hidroizoliacija ir gruntinio vandens nuvedimas.
Pelėsį valykite tik pašalinę jo atsiradimo sąlygas
Pažeistas vietas galima valyti cheminėmis arba mechaninėmis priemonėmis. Naudojant cheminius preparatus būtina laikytis etiketėje pateiktų naudojimo ir saugos nurodymų.
Mechaninio valymo metu pažeisti paviršiai gali būti nugramdomi, o stipriai pažeistos konstrukcijos – keičiamos. Tačiau jei nepašalinama drėgmės kaupimosi priežastis, pelėsis probleminėje vietoje anksčiau ar vėliau atsiras iš naujo.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Tekstas struktūruotas pagal BNS pateiktą KTU mokslininkės paaiškinimą apie pelėsio, drėgmės ir kondensato priežastis.
- Atskirti du pagrindiniai pelėsio atsiradimo mechanizmai: ilgai drėgnas ir šaltas paviršius...
- Patikrinta, kad gyvenamosiose patalpose nurodomas apie 40–60 proc.
- Sutikrinti langų rasojimo, šalčio tiltelių ir vonios vėdinimo paaiškinimai su pateikta eks...
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-15 08:07
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai