Šaltesnė žiema Lietuvoje gali dar labiau padidinti sąskaitas

Besišypsantis vyras su mėlynu švarku ir dryžuotais marškiniais stovi šviesiame moderniame biure.

Lietuvos metinė infliacija jau siekia 6,7 proc., o atėjus žiemai, pasak „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, energijos kainų spaudimas gali sustiprėti. Šaltas oras didintų šildymo ir elektros paklausą, todėl gyventojų išlaidos galėtų augti dar labiau. Tačiau dviženklė infliacija žiemos pabaigoje yra prognozė, o ne patvirtintas rezultatas: ją lems orai ir energetikos rinkų raida.

Šildymo sąskaitoms įtakos turės ir biokuro kaina

Degalų brangimą gyventojai jau jaučia, tačiau šildymo, dujų ir elektros kainų poveikis biudžetams, Maurico vertinimu, labiausiai išryškės prasidėjus šildymo sezonui. Ekonomistas teigia, kad dėl augančių biokuro kainų Lietuvoje galima tikėtis bent 25 proc. didesnių šildymo sąskaitų. Tai jo prognozė, o ne visiems namų ūkiams garantuotas pokytis: galutinė suma priklausys nuo kainų raidos ir suvartojimo.

Energijos pabrangimas gali persiduoti ir kitų prekių bei paslaugų kainoms. Mauricas nurodo, kad rugsėjį Lietuvos gamintojų kainų indeksas šoktelėjo iki 19 proc. Šis rodiklis rodo augantį sąnaudų spaudimą gamintojams ir paslaugų teikėjams, bet savaime nepasako, kiek ir kada brangs konkrečios prekės vartotojams.

Plačiau apie galimą energijos sąnaudų poveikį maisto kainoms rašėme energetikos kainų ir maisto produktų sąsajų apžvalgoje.

Europos rinkos įtampa gali pasiekti ir Lietuvą

Pasak Maurico, šį šildymo sezoną Europą pasitinka ribotas dyzelino tiekimas, menkesnės dujų atsargos, uždarytas Hormūzo sąsiauris ir tebesitęsiantis Rusijos bei Ukrainos energetinis karas. Kadangi Europos energijos rinkos susijusios, šie veiksniai gali paveikti ir kainas Lietuvoje.

Šaltesnė žiema Lietuvoje gali dar labiau padidinti sąskaitas

Ekonomisto aptariami rinkos lūkesčiai numato, kad nafta žiemą galėtų kainuoti daugiau nei 100 JAV dolerių už barelį, palyginti su maždaug 65 doleriais praėjusią žiemą. Nyderlandų TTF gamtinių dujų kaina, jo nurodomu vertinimu, galėtų siekti 85 eurus už MWh, palyginti su 31 euru, o elektros kaina Vokietijos rinkoje – apie 200 eurų už MWh, palyginti su 100 eurų. Tai prognozės, o ne jau užfiksuotos būsimų Lietuvos tarifų reikšmės.

Dyzelino kainą gali palaikyti ne vien naftos kaina. Mauricas pabrėžia, kad Europai trūksta šio kuro, o žiemą jo paklausa paprastai didėja. Todėl naftai atpigus dyzelinas degalinėse nebūtinai pigs tiek pat: kainą taip pat veikia konkretaus kuro pasiūla ir mokesčiai.

Šilta ir vėjuota žiema galėtų sušvelninti kainų spaudimą

Šaltesniu oru energijos paklausa išaugtų, o tai galėtų dar labiau kelti kainas. Šilta žiema reikštų mažesnį vartojimą, o vėjuotu laikotarpiu daugiau elektros galėtų pagaminti vėjo jėgainės. Dėl to galutinis poveikis sąskaitoms priklausys ir nuo orų, ir nuo rinkos pasiūlos.

2022–2023 m. švelni žiema padėjo Europai sumažinti energijos paklausos spaudimą, tačiau tai negarantuoja tokio paties rezultato šį sezoną. Maurico vertinimu, dabar pagrindo tikėtis spartaus energijos kainų kritimo yra mažiau nei pavasarį. Kol kas skelbiami skaičiai apibūdina rizikas ir lūkesčius; faktines namų ūkių sąskaitas parodys šildymo sezonas ir realus energijos vartojimas.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Verslo redakcija

Verslo redakcija

Automoto Drive verslo redakcija analizuoja automobilių pramonės ekonominius procesus, rinkos tendencijas ir finansinius pokyčius. Mūsų komanda atsakingai tikrina faktus, remiasi patikimais duomenų šaltiniais ir siekia pateikti objektyvią informaciją apie transporto sektoriaus verslo aplinką. Esame įsipareigoję užtikrinti turinio tikslumą bei skaidrumą, padėdami skaitytojams suprasti, kaip globalūs ekonominiai veiksniai veikia automobilių rinką ir vartotojų finansinius sprendimus

Daugiau istorijų